SLĖPTUVĖ. Rež. Krystian Lupa. Filmo peržiūra

Krystiano Lupos filmas „Slėptuvė“ sukurtas iš jo paties spektaklio pagal F. Kafkos „Procesą“, pastatyto Varšuvos Novy Teatr (premjera 2017.11.15). Spektaklis pasirodė kai Lenkijoje politinis klimatas buvo įkaitęs iki kraštutinumo dėl valdančiosios „Teisės ir teisingumo“ partijos vykdomos beprecedentės teismų reformos. K. Lupos „Proceso“ pastatymui susijungė dviejų jo mokinių, režisierių Krzysztofo Warlikowskio ir Grzegorzo Jarzynos vadovaujami Novyj Teatr ir TR Warszawa. „Procesas“ buvo kuriamas kaip teatralų atsakas į politinius procesus šalyje.

„Kaip gyventi šalyje, kurioje tvyro visaapimanti tuštuma ir gėda?“ – toks esminis klausimas užduodamas Lupos „Procese“. Kaip gyventi realybėje, kurios nepakeičia jokie protestai? Kaip išlikti žmogumi ir nesusinaikinti, nepavirsti ligoniu? Keldamas tokius klausimus, Lupa kartu su bendraminčiais aktoriais siekė padėti lenkų visuomenei kovoti su „visaapimančia tuštuma ir gėda“, išdrįsti atidaryti užrakintas duris...

Filmo „Slėptuvė“ pagrindu tapo spektaklio „Procesas“ antrasis veiksmas, paremtas aktorių improvizacijomis. Atsidūręs teismo rūmuose, F. Kafka patenka į požemius, panašius į psichiatrinės ligoninės palatą. Joje įkalinti pats Francas Kafka, jo sužadėtinė Felicija Bauer (išsiskyrimas su ja inspiravo Kafką parašyti „Procesą“), jų bendra draugė Greta Bloch, bei rašytojo geriausias draugas ir biografas Maksas Brodas. Palaipsniui jų bendravimas virsta performansu, kuriame dalyvauja nebe personažai, bet žiūrovų akivaizdoje apsinuoginę aktoriai. Teatras jiems tampa iliuzorine slėptuve...