Dialogai su Čiurlioniu - ''Sapnuojant Sonatą Miške''

 

Mihkel Kerem – „Asleep“

Maurice Ravel – Sonata smuikui ir fortepijonui Nr. 1 (posth.)

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis/M. Kerem – „Neatsisveikinęs“

Leos Janaček – Sonata smuikui ir fortepijonui

1.    Con moto

2.    Ballada

3.    Allegretto

4.    Adagio

 

M. K. Čiurlionis – Simfoninė poema „Miške“, transkripcija smuikui ir fortepijonui (M. Kerem ir R. Zubovas)

Atlikėjai:

Mihkel Kerem, smuikas

Rokas Zubovas, fortepijonas

 

Apie programą

Smuikininkas-kompozitorius Mihkel Kerem ir pianistas Rokas Zubovas pristato naują koncertinę programą „Sapnuojant Sonatą Miške“. Programa siekia panardinti klausytoją į fantazijų ir sapnų karalystę, todėl simboliškai prasideda Mihkel Kerem miniatiūra smuikui ir fortepijonui „Asleep“. O programos apibendrinimui atlikėjai nutarė parengti Čiurlionio simfoninės poemos „Miške“ versiją smuikui ir fortepijonui, taip reaguodami į XIX a. gyvavusią praktiką padaryti simfoninius kūrinius lengviau prieinamus klausytojams adaptuojant juos įvairiems instrumentų ansambliams. Programos centre –  trijų amžininkų kompozitorių, M.K. Čiurlionio, M. Ravelio ir L. Janačeko, sonatos smuikui ir fortepijonui. Visų trijų kompozitorių santykis su šiuo žanru apgaubtas paslapties ūkais.

 

Yra žinoma, kad čekų kompozitorius Leoš Janaček net du kartus studijų metais rašė sonatas smuikui ir fortepijonui – pirmoji buvo sukurta jam studijuojant Leipcige, antroji – Vienoje. Deja, nei viena sonata neišliko. Turėjo praeiti net trisdešimt metų, kol čekų klasikas vėl prisilietė prie šio žanro. 1914 metais sukurta Sonata smuikui ir fortepijonui alsuoja tuoj prasidėsiančio karo nuojauta, kaip vėliau prisipažino pats kompozitorius „...1914 m. Sonatoje smuikui ir fortepijonui beveik girdėjau, kaip mano neramioje galvoje skamba plieno dūžiai...“ 

Ilgai buvo manoma, kad prancūzų kompozitorius Morisas Ravelis sukūrė vieną sonatą smuikui ir fortepijonui, tačiau praėjus beveik keturiems dešimtmečiams po autoriaus mirties, švenčiant Moriso Ravelio 100 metų jubiliejų, buvo atrastas ir išleistas dar vienas, žymiai anksčiau sukurtas kompozitoriaus kūrinys tokiam pačiam sąstatui. Atrodo, kad studijuodamas Gabrieliaus Faure kompozicijos klasėje Paryžiaus konservatorijoje, Morisas Ravelis šią vienos dalies sonatą sukūrė paskutiniaisiais XIX a. metais. Nėra žinoma, ar šis kūrinys kada nors buvo atliktas kompozitoriui gyvam esant. 

 

Taip pat paskutiniais XIX a. metais, studijuodamas Zygmunto Noskovskio kompozicijos klasėje Varšuvos muzikos institute, Čiurlionis irgi pradėjo kurti Sonatą smuikui ir fortepijonui. Ar sonata buvo užbaigta, nėra išlikę jokių istorinių žinių, tačiau aišku, kad tai buvo kelių dalių kūrinys, nes XXI a. pradžioje buvo atrasti pirmos ir antros dalių rankraščių fragmentai. Šie fragmentai nebuvo pakankami, kad būtų atkurta kompozitoriaus kūrinio visuma, todėl smuikininkas ir kompozitorius Mihkel Kerem apsiėmė atrastus fragmentus, tarsi brangius praeities artefaktus, inkrustuoti į šiandieninę muzikinę kalbą, taip suteikdamas jiems progą naujam gyvenimui.   

 

Mihkelis Keremas įkūnija garsių smuikininkų, kurie yra ne tik virtuoziški solistai, bet ir žymių orkestrų koncertmeisteriai, įvairiapusiai kamerinės muzikos atlikėjai bei žinomi kompozitoriai, tradiciją. Šiuo metu kompozitoriaus M. Keremo kūrybą sudaro apie 200 kūrinių, tarp kurių yra aštuonios simfonijos, koncertai įvairiems instrumentams su orkestru, styginių kvartetai, kamerinės sonatos. Kaip smuikininkas, M. Keremas yra Liverpulio karališkojo simfoninio orkestro antrasis koncertmeisteris, daug koncertuoja kaip solistas ir įvairių kamerinių ansamblių dalyvis. Lietuvoje smuikininkas yra pažįstamas ir laukiamas svečias, tai jau penktasis jo prisistatymas Lietuvos muzikos mylėtojams.

 

Pianistas Rokas Zubovas yra koncertavęs Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Azijoje, daugelyje Europos valstybių. Itin svarbią vietą pianisto repertuare užima M. K. Čiurlionio (1875-1911) kūryba. Rokas Zubovas yra vienintelis pianistas pasaulyje įrašęs visus M. K. Čiurlionio kūrinius fortepijonui į 6 kompaktines plokšteles (2010 metais, išleido “Impetus musicus”). Pianistas rengia muzikos festivalius, rašo straipsnius įvairiais muzikos ir kultūros klausimais; sukūrė pagrindinį vaidmenį meniniame filme ,,Laiškai Sofijai” (2012 metais, režisierius Robert Mullan, Didžioji Britanija), skaitė pranešimus įvairiais M. K. Čiurlionio kūrybos tyrinėjimo klausimais tarptautinėse konferencijose Lietuvoje, Estijoje, Belgijoje, Argentinoje, JAV.