Gargždų krašto muziejaus ir jo filialų organizuojamas edukacinis užsiėmimas

 

Gargždų krašto muziejus (Sodo g 5, Gargždai) įsikūręs Žemaitijos mieste, kur istoriškai sueina du etnografiniai regionai – Mažoji Lietuva ir Didžioji Lietuva (Žemaitija). Rašytiniuose šaltiniuose Gargždai pirmą kartą paminėti 1253 m. Nuo seno tai buvo svarbi pasienio gyvenvietė, prekybos ir parapijos centras su stambiu žydų štetlu – iki Antrojo pasaulinio karo žydai sudarė gausią miestelio gyventojų.

Muziejus įsikūręs Minijos upės slėnio teritorijoje, istorinėje miesto vietoje – buvusioje XIX a. dvarvietėje, kuri iki XX a. trečiojo dešimtmečio garsėjo kaip vietos kultūros centras. Dvaro ansamblis su iki šių dienų išlikusiu senu parku mena Žemaitijos grafų Renė (Rönne) giminę, tačiau pastatas, kuriame šiandien įsikūręs Gargždų krašto muziejus, statytas kaip gyvenamasis namas. Sovietmečiu jis buvo nacionalizuotas, 1993 m. grąžintas savininkams, o 2005 m. čia steigtas muziejus, kurį kasmet aplanko per 10 000 žmonių.

Muziejus kaupia, saugo, tiria, eksponuoja bei populiarina Gargždų miesto ir Klaipėdos rajono dvasines ir materialines vertybes. Muziejuje veikia kelios nuolatinės ekspozicijos: etnografinė XIX a. pabaigos–XX a. vidurio ekspozicija, paroda „Tarpukario Gargždai 1918–1939 m.“ ir 2015 m. atnaujinta ekspozicija „Senųjų Gargždų vaizdai“. Specialiai suformuotose muziejaus erdvėse atkurta pasienio zona, XX a. pradžios mokyklos klasė, istorinis paštas, kuriame galima išsiųsti net tarpukarį menančius atvirlaiškius. Parodoje „Senųjų Gargždų vaizdai“ eksponuojamos fotografijos, atvirukai iš muziejaus ikonografijos rinkinio ir privačių kolekcininkų dovanotų kolekcijų. Eksponatai supažindina su istoriniais įvykiais iki Antrojo pasaulinio karo, kurio pradžioje miestelis buvo visiškai sunaikintas. Parodoje veikia du informaciniai terminalai.

Gargždų krašto muziejus rengia projektus, profesionalių menininkų ir tautodailininkų kūrinių ir fotografijų parodas, vasaros plenerus, vykdo edukacinius užsiėmimus, kurie skirti moksleiviams, suaugusiems, šeimoms ir socialiai jautrioms lankytojų grupėms. Edukacinius renginius muziejaus darbuotojai taip pat veda mokymo įstaigose, kolektyvuose ir pan. Užsiėmimų metu patraukliais ir netradiciniais būdais supažindinama su regiono istorijos įvykiais, papročiais, tradicijomis, iškiliomis Klaipėdos rajono asmenybėmis. Užsiėmimuose naudojami įvairūs muziejiniai eksponatai: archeologiniai radiniai, žemėlapiai, dokumentai.

Daugiau informacijos apie muziejaus veiklą ir paslaugas galima rasti: www.gargzdumuziejus.lt, Facebook paskyroje, Instagram platformoje.

 

Nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. II-V 11.00-18.00 val., VI 11.00-18.00 val.

Nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. II-V 11.00-18.00 val., VI 11.00-15.30 val.

 

Paslaugų užsakymas ir informacija: tel.: +370 464 52214, +370 656 15501, el. p. info@gargzdumuziejus.lt, edukatore@gargzdumuziejus.lt

Adresas: Sodo g. 5, Gargždai LT–96136, Klaipėdos rajono sav.

 

Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus įkurtas Priekulėje, buvusioje vokiečių žandarmerijoje. Gerai išlikę tradicinės XIX a. antros pusės–XX a. pradžios Rytprūsių mūrinės architektūros statiniai yra vertingi architektūriniu urbanistiniu požiūriu kaip vienas ryškiausių Priekulės miestelio užstatymo elementų. 1945–1953 m. šiame pastatų komplekse veikė sovietinė vietos saugumo būstinė ir areštinė. Vidiniame kieme buvo išniekinti 80-ties Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Dariaus tėvūnijos Geležinio Vilko ir Rambyno (Pilies) būrių partizanų palaikai. Žuvusius partizanus užkasdavo už pastatų esančiame 60 arų sklypo sode, tačiau kiek jų yra šioje teritorijoje, nėra nustatyta.

Nuo 1997 m. pastate veikė visuomeninė organizacija – Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus, kuris 2006 m. tapo Gargždų krašto muziejaus filialu. Muziejuje įrengta pastovi teminė ekspozicija apie tremtį ir rezistenciją, kurioje rodomi autentiški šį tragišką Lietuvos laikotarpį menantys eksponatai: kryželis padarytas iš duonos, žuvies ašaka siūti ir siuvinėti dirbiniai, odinės ir iš karnų pintos vyžos, įvairūs indai, vario rūdos kolekcija ir kt. Rūsyje atkurta buvusi saugumo būstinės kalėjimo kamera, o lauko ekspozicijoje – tikras tremties vagonas, atkurtas partizanų bunkeris.

 

Muziejuje rengiamos specializuotos ekskursijos: „Senoji Priekulė“ supažindina beveik šešių šimtmečių miestelio istorija. Lankytojai gali susipažinti su istoriniu miestelio centru, kuriame stovėjo senoji evangelikų liuteronų bažnyčia, rinkos aikštėje klegėjo turgus, kvietė užeiti kelios karčemos, o „brukiu“ dardėjo vežimai, išgirsti legendą apie dvarininko Pusernos šmėklą. Ekskursija „Spauda Priekulėje XIX – XX a.“ pasakoja apie šiame krašte, Priekulėje, Drukiuose, Gropiškiuose, veikusias spaustuves. Muziejuje vyksta dokumentinių filmų „Partizaninis karas Lietuvoje 1944–1954 m.“, „Ledo vaikai“ peržiūros, edukaciniai užsiėmimai („Lietuvos tarpukario kartografija“, naudojama muziejaus fonduose sukaupta 1918 m. Nepriklausomybės akto signataro Jurgio Šaulio Lietuvos žemėlapių kolekcija).

 

Kontaktai: tel. +370 696 26 175, el. p: tremties@gargzdumuziejus.lt

Adresas: Klaipėdos g. 29, LT-96340 Priekulė, Klaipėdos rajonas

 

Ievos Simonaitytės memorialinis muziejus įsikūręs žymiausios Klaipėdos krašto rašytojos, kilusios iš neturtingų lietuvininkų, vasarnamyje Priekulėje. 1961 m. pastatytame name Ievos Simonaitytės (1897–1978) memorialinis muziejus buvo įkurtas 1979 m., o 2009 m. jis tapo Gargždų krašto muziejaus filialu. 2018–2019 m. vyko šio muziejaus restauracija.

Vasarnamyje išsaugota autentiška XX a. paskutiniųjų dešimtmečių aplinka: baldai, paveikslai, suvenyrai, dovanos. Darbo kambaryje saugoma rašytojos namų biblioteka, eksponuojamos nuotraukos, dokumentai, visų I. Simonaitytės knygų pirmieji leidimai, asmeniniai daiktai.

Kontaktai: tel.: +370 464 54247, +370 696 75876, el. p: simonaitytes@gargzdumuziejus.lt

Adresas: Vingio g. 11, LT-96340 Priekulė, Klaipėdos rajonas.

 

Agluonėnų etnografinė sodyba yra vienas iš nedaugelio išlikusių Mažosios Lietuvos medinės architektūros pavyzdžių. Tai tipiška Klaipėdos krašto nedidelio ūkio sodyba, kurią sudaro darni pastatų, želdinių, kiemo erdvių ir puošybinių elementų visuma, atspindinti regiono specifiką, vietinių gyventojų gyvenimo būdą. 1983 m. atnaujintoje sodyboje buvo atidarytas nedidelis muziejus, o etnografinės sodybos kluone įsikūrė pirmasis pokario klojimo teatras, kur 1988 m. įvyko pirmasis Lietuvos klojimo teatrų festivalis „Krivūlė“.

2007 m. Agluonėnų etnografinė sodyba tapo Gargždų krašto muziejaus filialu. 2009–2010 m. sodybos pastatai buvo restauruoti, atkurtos autentiškos XIX a. pab.–XX a. pr. lietuvininko laukininko statinių interjero detalės. Ryšiai su Vokietija lėmė, kad laukininkų sodybose sparčiai plito miestietiški interjero elementai, parsigabenti, o ne pačių gaminti, poliruoti baldai, pirktiniai audiniai ir pan. Gyvenamojoje namo dalyje estuboje, virtuvėje, priebutyje ir šaltajame kambaryje išsaugotas paskutinės sodybos šeimininkės autentiškas pagrindinio šeimos kambario (estubos) interjeras. Estuba buvo apšildoma kokline krosnimi, prie kurios įrengtas suolas benkis (kakalis). Čia valgydavo, miegodavo, žiemos metu ausdavo, verpdavo, dirbdavo kitus ūkiui reikalingus darbus. Patalpos viduryje – stalas, kėdės (krasės), prie sienos – šeimininkų lovos, vaikiškas lopšys (šūpulys), drabužių spinta (skapis). Vienintelis polichrominis baldas – kraitinė skrynia. Šaltajame kambaryje ir priebutyje eksponuojami įvairūs darbo įrankiai (dailidės, kubiliaus, klumpdirbio ir kt.) ir buities reikmenys (įvairių formų sviestamušės, girnos, svarstyklės ir kt.), kurie buvo įsigyti ar dovanoti aplinkinių kaimų gyventojų.

Muziejus kaupia ir saugo lietuvininkų etnokultūros vertybes, pritaikant muziejų platesnei kultūrinei, edukacinei ir bendruomeninei veiklai, vykdo edukacinę veiklą: žaidimai ,,Kelionė laiku“, „Etnoprotmūšis“, „Lobių paieškos“, „Mūsų senolių gyvenimo būdas“ ir kt. Čia taip pat rengiamos Agluonėnų bendruomenės ir tradicinės kalendorinės šventės, tautodailės dirbinių, istorinės, fotografijų ir kitos parodos, folkloro ansamblių koncertai, Klojimo teatro vaidinimai.

 

Kontaktai: mob. +370 665 24278, el. p: agluonenu@gargzdumuziejus.lt

Adresas: Klojimo g. 9,  LT-96250 Agluonėnai, Klaipėdos rajonas

 

 

Jono Gižo etnografinė sodyba įsikūrusi Drevernoje yra vienintelė Lietuvoje išlikusi laivadirbio sodyba, kurioje pristatoma pamario krašto laivadirbystės bei žvejybos tradicijos. XX a. pr. čia gyveno garsiausias pamario laivadirbys Jonas Gižas (1867–1940). 2010 m. rekonstravus sodybą joje įkurta interaktyvi ekspozicija „J. Gižas. Laivadirbio skrynią atvėrus...“, kurią sudaro keturios dalys.

Pirmoji skirta Kuršių marių laivų statybai. Joje pristatomi laivadirbystės technologijos procesai bei amato ypatybės – kruopštus medžiagų pasirinkimas, medienos paruošimas, valties formavimas. Ekspozicijos lankytojams suteikiama galimybė apsilankyti improvizuotose dirbtuvėse bei atverti garsiojo laivadirbio įrankių skrynią. Taip pat pateiktas Kuršių marių planas su pažymėtomis laivų statyklų vietomis. Antroji ekspozicijos dalis skirta plokščiadugnių Kuršių marių žvejų valtims: rodomos fotografijos ir laivų konstrukcijos. Senatvėje Jonas Gižas atsidėjo smulkesniems darbams – burvalčių, reisinių, kurėnų modelių bei vėtrungių gamybai. Vertingiausi šios ekspozicijos eksponatai – išlikę burinių laivų modeliai: kurėnai, kiudelinės, bradinės, venterinės burvaltės su žvejybos priemonėmis. Trečiojoje ekspozicijos dalyje pasakojama apie vietos gyventojų susisiekimą Kuršių mariomis, upėmis ir vandens kanalais. Burvaltės atokiai įsikūrusiems žvejams tarnaudavo ir kaip transporto priemonė pervežti šieną, gyvulius, ir kaip būdas pasiekti bažnyčią. Ketvirtoji ekspozicijos dalis pasakoja apie kasdienę pamario gyventojų buitį. Rekonstruotoje virtuvėje, kurioje sukdavosi krante likusi moteris – žvejytė (žvejo žmona), laukdama vyro, grįžtančio iš dirbtuvių ar žvejybos, eksponuojami kasdieniai rakandai, baldai.

 

Sodyboje vykdomos ekskursijos, edukaciniai užsiėmimai, tarp kurių itin populiarus šeimai skirtas užsiėmimas „Mūsų vėtrungė“, kai iš medinių detalių kuriamą ir spalvinamą vėtrungę dalyviai pasiima atminčiai.

Kontaktai: tel. +370 696 95861, el. p: gizo@gargzdumuziejus.lt

Adresas: Žvejų g. 13, LT-96240 Dreverna, Klaipėdos rajonas