Diskusijų ciklas ''Ar lengva būti jaunam?'' | Tada ir dabar

Diskusijų ciklas „Ar lengva būti jaunam?“ | Tada ir dabar

04.09 d. 20:30 val.

Po spektaklio „Shopping & Fucking“ (režisierius Jonas Kuprevičius)

Didžioji salė

Diskusijos dalyviai:

Oskaras Koršunovas – režisierius, dramaturgas, scenografas, choreografas, OKT/Vilniaus miesto teatro meno vadovas

Jonas Kuprevičius – režisierius

Julius Sasnauskas - Vilniaus Bernardinų bažnyčios kunigas

Aktoriai:

Darius Gumauskas, Vaidotas Martinaitis, Rūta Jonikaitė, Šarūnas Rapolas Meliešius, Nojus Mikalauskas, Samuelis Valentinas Sauchatas, Gerardas Ciparis

Moderatorė – teatrologė Rasa Vasinauskaitė

Jaunimo teatras tęsia diskusijų ciklą tema „Ar lengva būti jaunam?“. Tai jau trečias susitikimas su žiūrovais šia tema. Šį kartą dėmesio centre – spektaklis „Shopping & Fucking“ pagal Marką Ravenhillą. Tada ir dabar: simboliška, jog šiai diskusijai susitinkame, minėdami 35-uosius Lietuvos laisvės metus.

„Kai kalbame apie pastarųjų dešimtmečių Lietuvos teatrinę kultūrą, jos radikalią kaitą ir joje paliktą ryškų įspaudą, pirmiausia kalbame apie režisierių Oskarą Koršunovą“, – sako teatrologė R. Vasinauskaitė.

Koks teatras buvo tuomet, kai 1999 metais laisvos Lietuvos žiūrovas pirmą kartą išvydo jaunojo režisieriaus Oskaro Koršunovo spektaklį „Shopping & Fucking“? Socialiai labai aštrus spektaklis sulaukė ne tik kritikos bangos. Būrėsi spektaklį palaikanti visuomenės dalis. Vienas jų – kunigas Julius Sasnauskas, atvirai pasisakęs spektaklio aptarime po premjeros.

Jaunimo teatras pristato šiandienos jauniausios kartos spektaklį pagal šią pjesę. Jos atstovai galėtų būti ano spektaklio kūrėjų vaikai. Tai provokuoja klausimą: kuo vaikų požiūris skiriasi nuo tėvų?

„Kai praėjusio amžiaus pabaigoje Lietuvos teatro sceną sudrebino spektaklis „Shopping and Fucking“, daugiausia dėmesio pasiglemžė šokiruojantys jo aspektai: personažai ir situacijos, apie kuriuos iki tol buvo nutylima. Šiandien, kai nustebinti žiūrovą tokiomis temomis vis sunkiau, aktualus tebelieka esminis pjesės klausimas: ar šiandieninėje visuomenėje yra vietos tikriems jausmams?“ – sako spektaklio režisierius Jonas Kuprevičius.

Jie pasakoja apie savo kartą – priklausomą ir žaidžiančią, pasimetusią ir jautrią, traumuotą ir ieškančią savo vietos, draugystės, žmogiško artumo veidmainiškoje mūsų laikų vartotojiškoje visuomenėje, kurioje išgyventi galima tik turint gero humoro dozę…