VMT komedija | SAVIŽUDIS

Mažojo teatro scenoje – šiandien ypač aktualiai skambanti XX a. pirmosios pusės avangardisto Nikolajaus Erdmano komedija „Savižudis“. Joje išryškinamas sovietinės kasdienybės absurdas, kurį gerai nusako vienas iš kūrinio personažų: „Šiuo metu, pilieti Podsekalnikovai, tai, apie ką gali galvoti būdamas gyvas, pasakyti gali tik numiręs.“

VMT aktorė Agnė Šataitė apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“ (2014) už pagrindinį Serafimos Iljičnos vaidmenį spektaklyje „Savižudis“.

 

VMT aktorius Tomas Rinkūnas nominuotas „Auksiniam scenos kryžiui“ (2014) už nepagrindinį Kalabuškino vaidmenį spektaklyje „Savižudis“.

 

Adaptacijos autorius – Tomas Stirna

Dailininkė – Vilma Galeckaitė-Dabkienė

Kompozitorius – Giedrius Puskunigis

 

SEMIONAS SEMIONOVIČIUS PODSEKALNIKOVAS – Daumantas Ciunis

MARIJA LUKJANOVNA PODSEKALNIKOVA, jo žmona Indrė Patkauskaitė

SERAFIMA ILJINIČNA, jos motina – Agnė Šataitė

ALEKSANDRAS PETROVIČIUS KALABUŠKINAS, kaimynas – Tomas Rinkūnas

ARISTARCHAS DOMINIKOVIČIUS GRAND-SKUBIKAS, inteligentas – Tomas Stirna

KLEOPATRA MAKSIMOVNA, romantikė – Neringa Butytė / Ilona Kvietkutė

SPEKULIANTAS – Tomas Kliukas

JAUNUOLIS – Artūras Dubaka

 

Veiksmo vieta – komunalinis butas, kuriame su žmona ir uošve gyvena Semionas Podsekalnikovas (akt. Daumantas Ciunis). Jis – bedarbis tinginys, pats nesusivokiąs, kas jis ir ką šiame gyvenime veikiąs. Kartą, susiginčijęs su žmona, nutaria nusižudyti. Žmona su uošve ir kaimynu bando jį atkalbėti, tačiau daug kam jo savižudybė pasirodo naudinga. Vienas jį įkalbinėja žudytis dėl visuomenės, kita – dėl jos, trečias – dėl meno, ketvirtas – dėl religijos. Pjesė pilna satyros, farso ir sykiu egzistencializmui būdingo susimąstymo apie gyvenimo prasmę ir žmogaus mirtingumą.

 

Pjesė kupina sparnuotų frazių apie sovietinės tikrovės grimasas. Štai vienas iš komedijos personažų – kurjeris Jegoruška, įkūnijantis valdančią klasę, skelbia: „Žodis ne žvirblis, išleisi – nepagausi, tai štai, paleisi – nepagausi, bet užtat tave pagaus ir nepaleis.“

 

Pjesė pilna satyros, farso ir sykiu egzistencializmui būdingo susimąstymo apie gyvenimo prasmę ir žmogaus mirtingumą.