Skaityti daugiau
Renginių kupinas vasaris: A. Mamontovas, „Nothing But Thieves“ ir „Eurovizijos“ nugalėtojos šou
Lietuvos renginių rinka žiemą užbaigs su trenksmu. Vasarį Vilniuje pasirodys „Eurovizijos“ laimėtoja Loreen ir britų roko žvaigždės „Nothing But Thieves“, o Kaune šou surengs Andrius Mamontovas, Gabrielė Vilkickytė ir „Žemaitukai“.Atiduodu Žmoną – komedija apie meilę, draugystę ir klastingą planą
Atiduodu Žmoną – komedija apie meilę, draugystę ir klastingą planą. Lukas (Justinas Jankevičius), išsisukinėjimo meistras, sugalvoja „kūrybišką“ idėją, kaip išvengti santuokos su savo sužadėtine Rūta (Sandra Daukšaitė-Petrulėnė). Lukas paprašo savo draugo Adomo (Valentinas Krulikovskis) suvilioti jo būsimą žmoną. Jis tiki, kad šis planas padės jam išlipti iš santykių balos sausam. Tačiau gudrus vyrų planas gali tapti fiasko, kai kitoje pusėje - protinga moteris.Šiuolaikinio šokio spektaklis ''MATCH 3''
Ar žinote, kaip atskirti žmogų nuo mašinos? Reikalingas Turingo testas, iš pradžių vadintas imitacijos žaidimu. Testo metu teisėjas žmogus kalba su vienu žmogumi ir viena mašina žmonių kalba. Visi trys eksperimento dalyviai turi būti izoliuotose patalpose.Piletilevi Group plečiasi Europoje ir keičia pavadinimą į PLG
Piletilevi Group, Estijos pirmosios internetinės bilietų pardavimo sistemos pradininkė ir viena pagrindinių bilietų pardavimo platformų Vidurio Europoje, džiaugiasi galėdama pranešti apie savo prekės ženklo atnaujinimą ir pritaikymą tarptautinei rinkai – nuo šiol ši grupė vadinsis PLG.„Nepaprasta triušio Edvardo kelionė“: spektaklis, jungiantis vaikų ir suaugusiųjų pasaulius
Valstybiniame Šiaulių dramos teatre – ilgai laukta premjera. Dramos ir lėlių teatro elementus apjungiantį spektaklį „Nepaprasta triušio Edvardo kelionė“ pristato režisierė Milda Mičiulytė. Spektaklis - tai tarsi kelionė į meilę ir žmogiškumą, jaudinanti tiek vaikus, tiek suaugusius.Ineta Stasiulytė atvirai – apie santykius, patarimą dukrai ir naują komediją
Minučių tikslumu laiką planuojanti aktorė Ineta Stasiulytė atvirame interviu pasidalino mintimis apie darbus, santykius, patarimą dukrai ir naują komediją „Pereinamasis miegamasis“, kurios premjera – jau 2025-ųjų pavasarį.Gulbių ežeras - su Europos baleto solistais
Pasaulinio garso kompanija „WORLDSTARS“, organizuojanti spektaklius, kuriuose šoka Paryžiaus operos teatro, teatro „La Scala“, Londono karališkojo baleto ir kitų trupių šokėjai, užkariavę tūkstančių žiūrovų širdis visame pasaulyje, kviečia į legendinį P. Čaikovskio baletą „Gulbių ežeras“ su solistais iš žymiausių Europos teatrų.Broliai Sakalauskai pristato pirmą Lietuvoje „Mažojo princo“ miuziklą
Lietuvos teatro ir muzikos pasaulyje puikiai pažįstami broliai Jonas ir Rimas Sakalauskai balandžio 27 dieną Vilniuje pristatys Antoine de Saint-Exupéry pasakos įkvėptą miuziklą „Mažasis princas“, kuriame žinomi atlikėjai pasirodys su savo atžalomis, o tarp jų išvysime ir Jono vaikus Vakarę bei Dobilą.Šokio spektaklis „Žemaitė N.18(0)“
Ansamblis „Lietuva“ pristato premjerą – šokio spektaklį „Žemaitė N.18(0)“ apie moterį, akivaizdžiai pralenkusią laiką. Nauja programa bus pristatoma vasario 21 d. Vilniaus Šokio teatre, vėliau turas tęsis kituose Lietuvos miestuose. Žemaitės fenomenas su visais intymiausiais jos gyvenimo faktais verti atskiro dėmesio, todėl šokio spektaklis į garsiąją lietuvių klasikę kvies pažvelgti visai kitaip.„Bilietai.lt“ valdanti „AS Piletilevi Group“ įsigijo dar vieną bilietų platinimo bendrovę Rumunijoje
Didžiausias bilietų platintojas Centrinėje Europoje „Piletilevi Group“, praėjusių metų vasarą įsigijusi seniausios Rumunijos bilietų pardavimo bendrovės „Bilete.ro“ akcijų paketą, perka „Ticketing Nation s.r.l.“ – gerai žinomą Rumunijos rinkos žaidėją, valdantį bilietų pardavimo platformas „Entertix.ro“ ir „Myticket.ro“. „Piletilevi Group“ sujungs abi bendroves ir konsoliduotoje įmonėje valdys 80,2 proc. akcijų.beprotiškai linksma komedija, atkeliavusi tiesiai iš Odesos – “Būkite laimingi!“
Balandžio 2 d. COMPENSA koncertų salėje beprotiškai linksma komedija, atkeliavusi tiesiai iš Odesos – “Būkite laimingi!“ ( pagal O.Volodarskio pjesę).KYIV GRAND BALLET «Gulbių Ežeras»
2025 metų vasarį KYIV GRAND BALLET vėl pristatys Lietuvoje nemirtingą P. I. Čaikovskio šedevrą – „Gulbių ežeras“. Šis baletas, pelnytai laikomas vienu garsiausių, dažniausiai atliekamų ir, daugelio nuomone, gražiausiu pasaulinio baleto meno kūriniu, ir toliau pavergia žiūrovų širdis nuo pat jo premjeros 1877 metais.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.LEGENDINIAM LIETUVOS TEATRO SPEKTAKLIUI „NUSIŠYPSOK MUMS, VIEŠPATIE“ – 30 METŲ
Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre lapkričio 5 d. buvo paminėta režisieriaus Rimo Tumino spektaklio „Nusišypsok mums, Viešpatie“ premjera, ta proga VMT įvyko parodos atidarymas skirtas spektaklio 30-mečiui. Į Lietuvos teatro aukso fondą įtraukto kūrinio premjera įvyko 1994 m. lapkričio 4 d. tuometiniame Lietuvos valstybiniame akademiniame teatre, kuriame glaudėsi vietos dar neturėjusi Mažojo teatro trupė.
Spektaklis „Nusišypsok mums, Viešpatie“ – brandus ir menine kalba turtingas darbas, žymėjęs ir reikšmingus pokyčius Mažojo teatro istorijai, ir režisūrinės kalbos raidai Lietuvoje. Teatrologė D. Šabasevičienė tuo metu pasirodžiusį sceninį kūrinį pavadino „Mažojo teatro išpažįstamų etinių ir estetinių idėjų kondensatu“. Apie išskirtinį scenos meno kūrinį kalba Vilniaus mažojo teatro literatūrinės dalies vedėjas Vincentas Klipčius.
Lapkričio 5 d. atidarytoje parodoje paminėti spektaklio trisdešimtmečiui eksponuotos 9 nuotraukos iš spektaklio, 5 nuotraukos – kadrai, daryti filmuojant juostą „Mažasis“ grįžta namo“ (rež. V. Damaševičius ir J. Matonis), kurioje teatralizuotai pasakojama Mažojo teatro istorija. 1996 m. ir 2005 m. nuotraukų autorius – žymus Lietuvos teatro scenos fotografas Dmitrijus Matvejevas.
Parodos atidaryme Mažojo teatro vardu sveikinimo žodį tarė Vilniaus mažojo teatro vadovo pavaduotoja Daiva Baltūsytė-Len, spektaklio idėjos autorius ir mecenatas Daumantas Levas Todesas, spektaklyje Efraimo vaidmenį sukūręs aktorius Sigitas Račkys, savo ir tėvo žodžiais apie spektaklį kalbėjo Grigorijaus Kanovičiaus sūnus, poetas Sergejus Kanovičius, mintimis ir įspūdžiais dalinosi nuotraukų autorius Dmitrijus Matvejevas.
Spektaklis buvo sukurtas pagal litvakų rašytojo, jonaviškio Grigorijaus Kanovičiaus romanų dilogiją „Nusišypsok mums, Viešpatie“ ir „Ožiukas už porą skatikų“. Romanuose psichologiškai įtaigiai ir spalvingai įamžinti realių žmonių gyvenimai – lyg paminklas žydų tautai, žmonėms, amžinosioms vertybėms. Šiandien juokaujama, kad spektaklio kūrimo procesas buvo toks turtingas ir įdomus, kad apie jį būtų galima rašyti atskirą romaną.
G. Kanovičiaus romanai originalo kalba pasirodė 1989 m. ir 1991 m., kai Lietuva išgyveno lūžio metus. Nepriklausomybės pradžia nebuvo lengva ir meno pasauliui, tad kiekvienas pasirodęs aukšto meninio lygio darbas tapdavo dideliu kultūriniu laimėjimu. Stambios apimties romaną adaptuoti scenai buvo tikras iššūkis. Kūrinio inscenizacijai pamatus sudėjo kino režisierius Almantas Grikevičius, 1993 m. bandęs paversti jį kino filmu. Visgi, kino industrijai išgyvenant sunkmetį, romanas ėmė keltis į teatro sceną – iš pradžių, žinoma, tik idėjiškai.
Teatro kūrybiniu procesu patikėjo verslininkas Daumantas Levas Todesas – jis laikomas spektaklio idėjos autoriumi, taip pat prie spektaklio įgyvendinimo prisidėjusio finansiškai. D. Todeso siūlymu spektaklio idėja pradeda vystytis Mažajame teatre. Jis tampa saitu sujungusiu kūrybinę grupę su į Izraelį persikeliančiu gyventi romanų autoriumi.
Pagrindinis Efraimo ben Jokūbo Dudako vaidmuo teko aktoriui Sigitui Račkiui, tuo metu atlikusiam Galilėjaus vaidmenį ką tik pasirodžiusiame R. Tumino spektaklyje „Galilėjus“, pagal B. Brechto pjesę. Spektakliui suvaidinti pasirodė negana vien Mažojo teatro trupės aktorių – Šmulės Senderio vaidmeniui aktorius Vytautas Grigolis atvyko iš Kauno, Avnerį Rozentalį suvaidinti aktorius Gediminas Girdvainis buvo pakviestas iš Jaunimo teatro, o charizmatiškai meistriškam Chloinei-Genechui vaidmeniui buvo pasirinktas aktorius Vytautas Šapranauskas.
Statyti kūrinį buvo pasiūlyta Rimui Tuminui, tuo metu buvusiam Norvegijoje. Oslo mieste režisierius kūrė spektaklį „Vyšnių sodas“. Scenoms sujungti pasirinkta kelionės tema, plačiai ir įvairiais kampais plėtojama meno kūriniuose. Atokioje vietoje gyvenantis akmentašys Efraimas sužino, kad Vilniuje jo sūnus Hiršas pasikėsino į generalgubernatorių – jis suimtas ir bus teisiamas. Efraimas su kaimynu Šmule Senderiu ruošiasi į kelionę, prie jų nori jungtis ir pusiau išprotėjęs Avneris Rozentalis – jis praradęs parduotuvę, liūdnas ir nelaimingas. Vėliau prie jų prisišlieja Chloinė-Genechas, galiausiai Palestinietis.
Ypatingas spektaklyje atsiradęs Palestiniečio personažas (akt. Andrius Žebrauskas), kurio nebuvo romanuose ir kuris reikšmingas pasidaro išryškinant spektaklį jungiančią giją. Kelionė į Vilnių – ne tik tiesioginis keliavimas į mažą to meto miestą, bet ir tarpinė stotelė žydui kelionėje į Pažadėtąją žemę. R. Tumino spektaklyje kelionė įgijo ir dar vieną prasmę – amžino judėjimo, kuriame dalyvauja žmogus su jausmais, lūkesčiais, skausmu. Spektaklyje personažai išlaiko savąjį spalvingumą, psichologinę gelmę, jų nepamesti padėjo romanas, bet, kaip teatre ir tikimasi, scenoje jie buvo pakylėjami į simbolinę plotmę, tampo alegoriški, artimi kiekvienam. Emocinę spektaklio įtampą kūrė kompozitoriaus Fausto Latėno muzika, jai buvo būdinga besikartojanti muzikinė kompozicija. Charakterių sceninei išraiškai reikšmingi buvo kruopščiai kostiumų dailininkės Aleksandros Jacovskytės parinkti drabužių elementai: Efraimui – paltas-maišas, Chloinei – kepurėlė-jarmulka, Avneriui – bildantys mediniai batai, Šmulei – katiliukas. Ryškiausias scenografo, dailininko Adomo Jacovskio kurtos scenografijos elementas spektaklyje – iš virtinės daiktų „sulipęs“ žydų vežimas, vėlgi, ir tiesioginis, ir universalus kelionės ir paties gyvenimo simbolis. Scenografijoje buvo panaudota ir autentiškų detalių, rastų žydų kvartale.
„Nusišypsok mums, Viešpatie“ buvo bene pirmas spektaklis lietuvių teatro scenoje, kuriame žydai pavaizduoti ne kaip stereotipinės figūros, bet įvairiausių spalvų pilni veikėjai. Jie neturėjo įprasto, į parodiją linkusio akcento, buvo unikalūs, ryškūs, skirtingi. Kultūriniu požiūriu reikšminga ir F. Latėno muzikinė detalė – kompozitorius spektaklyje žydų giesmę sujungė su lietuviškos dainos motyvu.
Spektaklis laimėjo net tris šv. Kristoforus (dab. „Auksinis scenos kryžius“) – už geriausią režisūrą, geriausią muziką ir geriausią vyro vaidmenį (G. Girdvainis). Tais pačiais metais režisieriui R. Tuminui įteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija už spektaklius „Vyšnių sodas“, „Galilėjus“ ir „Nusišypsok mums, Viešpatie“. Apart to, kad spektaklis aplankė daug tarptautinių teatrų festivalių, Mažasis teatras gauna valstybinio teatro vardą. 1996 m. G. Kanovičiaus romanų dilogija pasirodo ir lietuviškai – ją meistriškai išverčia žinomas vertėjas Feliksas Vaitiekūnas, atidus tiek autoriaus stiliui, tiek žydiško konteksto perteikimui lietuviškai kultūrai.
Spektaklis rodytas iki 2006 m. Būtent tais metais, sulaukęs 55 m., mirė aktorius Vytautas Grigolis, kuo pakeisti aktorių taip ir nebuvo rasta – vaidmuo buvo pernelyg „suaugęs“ su jį įkūnijusiu aktoriumi V. Grigoliu.
Spektaklio kūrybinė grupė: inscenizacijos autoriai – Rimas Tuminas ir Almantas Grikevičius, režisierius – Rimas Tuminas, scenografas – Adomas Jacovskis, kostiumų dailininkė – Aleksandra Jacovskytė, kompozitorius – Faustas Latėnas. Spektaklyje vaidino: Sigitas Račkys, Vytautas Grigolis, Gediminas Girdvainis, Vytautas Šapranauskas, Andrius Žebrauskas, Inga Burneikaitė, Mindaugas Capas, Rasa Jakučionytė, Almantas Šinkūnas, Larisa Kalpokaitė, Jonas Braškys, Eglė Čekuolytė, Jūratė Brogaitė, Vilija Ramanauskaitė, Evaldas Jaras, Vilius Petrauskas ir Valentinas Tudorakė.
Spektaklis „Nusišypsok mums, Viešpatie“ – brandus ir menine kalba turtingas darbas, žymėjęs ir reikšmingus pokyčius Mažojo teatro istorijai, ir režisūrinės kalbos raidai Lietuvoje. Teatrologė D. Šabasevičienė tuo metu pasirodžiusį sceninį kūrinį pavadino „Mažojo teatro išpažįstamų etinių ir estetinių idėjų kondensatu“. Apie išskirtinį scenos meno kūrinį kalba Vilniaus mažojo teatro literatūrinės dalies vedėjas Vincentas Klipčius.
Lapkričio 5 d. atidarytoje parodoje paminėti spektaklio trisdešimtmečiui eksponuotos 9 nuotraukos iš spektaklio, 5 nuotraukos – kadrai, daryti filmuojant juostą „Mažasis“ grįžta namo“ (rež. V. Damaševičius ir J. Matonis), kurioje teatralizuotai pasakojama Mažojo teatro istorija. 1996 m. ir 2005 m. nuotraukų autorius – žymus Lietuvos teatro scenos fotografas Dmitrijus Matvejevas.
Parodos atidaryme Mažojo teatro vardu sveikinimo žodį tarė Vilniaus mažojo teatro vadovo pavaduotoja Daiva Baltūsytė-Len, spektaklio idėjos autorius ir mecenatas Daumantas Levas Todesas, spektaklyje Efraimo vaidmenį sukūręs aktorius Sigitas Račkys, savo ir tėvo žodžiais apie spektaklį kalbėjo Grigorijaus Kanovičiaus sūnus, poetas Sergejus Kanovičius, mintimis ir įspūdžiais dalinosi nuotraukų autorius Dmitrijus Matvejevas.
Spektaklis buvo sukurtas pagal litvakų rašytojo, jonaviškio Grigorijaus Kanovičiaus romanų dilogiją „Nusišypsok mums, Viešpatie“ ir „Ožiukas už porą skatikų“. Romanuose psichologiškai įtaigiai ir spalvingai įamžinti realių žmonių gyvenimai – lyg paminklas žydų tautai, žmonėms, amžinosioms vertybėms. Šiandien juokaujama, kad spektaklio kūrimo procesas buvo toks turtingas ir įdomus, kad apie jį būtų galima rašyti atskirą romaną.
G. Kanovičiaus romanai originalo kalba pasirodė 1989 m. ir 1991 m., kai Lietuva išgyveno lūžio metus. Nepriklausomybės pradžia nebuvo lengva ir meno pasauliui, tad kiekvienas pasirodęs aukšto meninio lygio darbas tapdavo dideliu kultūriniu laimėjimu. Stambios apimties romaną adaptuoti scenai buvo tikras iššūkis. Kūrinio inscenizacijai pamatus sudėjo kino režisierius Almantas Grikevičius, 1993 m. bandęs paversti jį kino filmu. Visgi, kino industrijai išgyvenant sunkmetį, romanas ėmė keltis į teatro sceną – iš pradžių, žinoma, tik idėjiškai.
Teatro kūrybiniu procesu patikėjo verslininkas Daumantas Levas Todesas – jis laikomas spektaklio idėjos autoriumi, taip pat prie spektaklio įgyvendinimo prisidėjusio finansiškai. D. Todeso siūlymu spektaklio idėja pradeda vystytis Mažajame teatre. Jis tampa saitu sujungusiu kūrybinę grupę su į Izraelį persikeliančiu gyventi romanų autoriumi.
Pagrindinis Efraimo ben Jokūbo Dudako vaidmuo teko aktoriui Sigitui Račkiui, tuo metu atlikusiam Galilėjaus vaidmenį ką tik pasirodžiusiame R. Tumino spektaklyje „Galilėjus“, pagal B. Brechto pjesę. Spektakliui suvaidinti pasirodė negana vien Mažojo teatro trupės aktorių – Šmulės Senderio vaidmeniui aktorius Vytautas Grigolis atvyko iš Kauno, Avnerį Rozentalį suvaidinti aktorius Gediminas Girdvainis buvo pakviestas iš Jaunimo teatro, o charizmatiškai meistriškam Chloinei-Genechui vaidmeniui buvo pasirinktas aktorius Vytautas Šapranauskas.
Statyti kūrinį buvo pasiūlyta Rimui Tuminui, tuo metu buvusiam Norvegijoje. Oslo mieste režisierius kūrė spektaklį „Vyšnių sodas“. Scenoms sujungti pasirinkta kelionės tema, plačiai ir įvairiais kampais plėtojama meno kūriniuose. Atokioje vietoje gyvenantis akmentašys Efraimas sužino, kad Vilniuje jo sūnus Hiršas pasikėsino į generalgubernatorių – jis suimtas ir bus teisiamas. Efraimas su kaimynu Šmule Senderiu ruošiasi į kelionę, prie jų nori jungtis ir pusiau išprotėjęs Avneris Rozentalis – jis praradęs parduotuvę, liūdnas ir nelaimingas. Vėliau prie jų prisišlieja Chloinė-Genechas, galiausiai Palestinietis.
Ypatingas spektaklyje atsiradęs Palestiniečio personažas (akt. Andrius Žebrauskas), kurio nebuvo romanuose ir kuris reikšmingas pasidaro išryškinant spektaklį jungiančią giją. Kelionė į Vilnių – ne tik tiesioginis keliavimas į mažą to meto miestą, bet ir tarpinė stotelė žydui kelionėje į Pažadėtąją žemę. R. Tumino spektaklyje kelionė įgijo ir dar vieną prasmę – amžino judėjimo, kuriame dalyvauja žmogus su jausmais, lūkesčiais, skausmu. Spektaklyje personažai išlaiko savąjį spalvingumą, psichologinę gelmę, jų nepamesti padėjo romanas, bet, kaip teatre ir tikimasi, scenoje jie buvo pakylėjami į simbolinę plotmę, tampo alegoriški, artimi kiekvienam. Emocinę spektaklio įtampą kūrė kompozitoriaus Fausto Latėno muzika, jai buvo būdinga besikartojanti muzikinė kompozicija. Charakterių sceninei išraiškai reikšmingi buvo kruopščiai kostiumų dailininkės Aleksandros Jacovskytės parinkti drabužių elementai: Efraimui – paltas-maišas, Chloinei – kepurėlė-jarmulka, Avneriui – bildantys mediniai batai, Šmulei – katiliukas. Ryškiausias scenografo, dailininko Adomo Jacovskio kurtos scenografijos elementas spektaklyje – iš virtinės daiktų „sulipęs“ žydų vežimas, vėlgi, ir tiesioginis, ir universalus kelionės ir paties gyvenimo simbolis. Scenografijoje buvo panaudota ir autentiškų detalių, rastų žydų kvartale.
„Nusišypsok mums, Viešpatie“ buvo bene pirmas spektaklis lietuvių teatro scenoje, kuriame žydai pavaizduoti ne kaip stereotipinės figūros, bet įvairiausių spalvų pilni veikėjai. Jie neturėjo įprasto, į parodiją linkusio akcento, buvo unikalūs, ryškūs, skirtingi. Kultūriniu požiūriu reikšminga ir F. Latėno muzikinė detalė – kompozitorius spektaklyje žydų giesmę sujungė su lietuviškos dainos motyvu.
Spektaklis laimėjo net tris šv. Kristoforus (dab. „Auksinis scenos kryžius“) – už geriausią režisūrą, geriausią muziką ir geriausią vyro vaidmenį (G. Girdvainis). Tais pačiais metais režisieriui R. Tuminui įteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija už spektaklius „Vyšnių sodas“, „Galilėjus“ ir „Nusišypsok mums, Viešpatie“. Apart to, kad spektaklis aplankė daug tarptautinių teatrų festivalių, Mažasis teatras gauna valstybinio teatro vardą. 1996 m. G. Kanovičiaus romanų dilogija pasirodo ir lietuviškai – ją meistriškai išverčia žinomas vertėjas Feliksas Vaitiekūnas, atidus tiek autoriaus stiliui, tiek žydiško konteksto perteikimui lietuviškai kultūrai.
Spektaklis rodytas iki 2006 m. Būtent tais metais, sulaukęs 55 m., mirė aktorius Vytautas Grigolis, kuo pakeisti aktorių taip ir nebuvo rasta – vaidmuo buvo pernelyg „suaugęs“ su jį įkūnijusiu aktoriumi V. Grigoliu.
Spektaklio kūrybinė grupė: inscenizacijos autoriai – Rimas Tuminas ir Almantas Grikevičius, režisierius – Rimas Tuminas, scenografas – Adomas Jacovskis, kostiumų dailininkė – Aleksandra Jacovskytė, kompozitorius – Faustas Latėnas. Spektaklyje vaidino: Sigitas Račkys, Vytautas Grigolis, Gediminas Girdvainis, Vytautas Šapranauskas, Andrius Žebrauskas, Inga Burneikaitė, Mindaugas Capas, Rasa Jakučionytė, Almantas Šinkūnas, Larisa Kalpokaitė, Jonas Braškys, Eglė Čekuolytė, Jūratė Brogaitė, Vilija Ramanauskaitė, Evaldas Jaras, Vilius Petrauskas ir Valentinas Tudorakė.
Paieška nedavė rezultatų