Skaityti daugiau
Gatvės teatro spektaklis ''Beton, beton I love you''
Gatvės teatro spektaklis ,,Beton, beton I love you'' yra paremtas tikromis istorijomis apie vaikystės ir paauglystės prisiminimus. Istorijos yra surinktos iš žmonių kurie augo 2000-ųjų pradžioje. Šie žmonės, kurių pasakojimus aktoriai įkūnija, gyveno blokinių pastatų kiemuose, kuriuose vyko kiemų mūšiai, vaikiškos pramogos gatvėje, laiko leidimas laiptinėse, smėlio dėžėje. O kasdienybę paženklino kieme ir rajone sutikti žmonės, kurie sukūrė pasaulį su savo taisyklėmis.Vilniaus tango teatras - Kai tango prabyla lietuviškai
Jau seniai brendo mintis atgaivinti tarpukaryje Lietuvoje skambėjusius tango kūrinius Vilniaus tango teatro scenoje. Tango, gimęs Argentinoje, perskrodęs vandenyną ir klajojęs po Europą, XX a. pradžioje užklydo ir į Lietuvą. Čia jis buvo sutiktas dviprasmiškai – juo ir žavėtasi, ir piktintasi, kaip ir visur kitur.Atviras interviu su Sakalu Uždaviniu – apie vaikystę, baimes, aviaciją ir naują premjerą
„Esu geras pavyzdys, kaip nedaryti“, – sako Lietuvos kino ir teatro aktorius Sakalas Uždavinys, šiuo metu besiruošiantis naujo sklandymo sezono startui ir pirmojo Baltijos šalyse miuziklo „Mažasis Princas“ premjerai, kurioje taip pat įkūnys Pilotą. Atvirame interviu aktorius papasakojo apie vaikystę, meilę aviacijai, vidines baimes, naująjį vaidmenį ir sėkmingos literatūros paslaptis.Vienišo žmogaus tyla spektaklyje „Chroma“: pokalbis su Naubertu Jasinsku
Šį savaitgalį Meno ir mokslo laboratorija (MMLAB) kartu su Valstybiniu Jaunimo teatru pakvies į premjerą „Chroma“. Spektaklį apie vienatvę, tylą ir ryšio ilgesį kuria Naubertas Jasinskas ir Maksymas Teterukas. Įkvėpta Thomo Manno ir Dereko Jarmano kūrybos, „Chroma“ kviečia pabūti – ne skubėti, ne ieškoti atsakymų, o išbūti akimirką, kurioje daug tylos, bet dar daugiau jausmo. Artėjant premjerai – pokalbis su vienu iš spektaklio kūrėjų, režisieriumi Naubertu Jasinsku.Įdomiausi balandžio renginiai: Džordana Butkutė, britų legenda Rodas Stewartas ir „Delfinų“ sugrįžimas
Balandį Lietuvoje mėgausimės renginių gausa. Kauną drebins britų legenda Rodas Stewartas, Džordana Butkutė ir po 20-ies metų grįžtantys „Delfinai“, o Vilniuje pasirodys JAV muzikos superžvaigždė Alecas Benjaminas.Aktorė Nijolė Mirončikaitė apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“
Kovo 28-ąją, minint Tarptautinę teatro dieną, Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įvyko „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimų ceremonija, kurioje įvertinti geriausi praėjusių metų teatro scenos darbai ir kūrėjai. Šiemet nominacijoje nepagrindinis moters vaidmuo „Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanota VŠDT aktorė Nijolė Mirončikaitė. „Auksinis scenos kryžius“ jai skirtas už įtaigų ir jaudinantį penkiametės Majos vaidmenį spektaklyje „Migla“ (rež. A. Špilevoj). Tai pirmas „Auksinis scenos kryžius“, kurį pelno daugiau nei šešis dešimtmečius Valstybiniame Šiaulių dramos teatre kurianti aktorė.„Auksiniais scenos kryžiais“ pagerbti geriausi 2024 metų scenos menininkai
Kovo 28-ąją Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įteiktos Kultūros ministerijos Profesionaliojo scenos meno premijos ir atminimo ženklai – „Auksiniai scenos kryžiai“, „Boriso Dauguviečio auskaras“ ir Padėkos premija.Teatro lankytojų portretas 2024-aisiais: kas, kada ir kaip domisi teatru?
Minint Tarptautinę teatro dieną, tradiciškai pristatomas teatro lankytojo portretas, atskleidžiantis, kaip keičiasi žiūrovų įpročiai ir kokie spektakliai sulaukia didžiausio populiarumo. 2024 metais, remiantis „Bilietai.lt“ ir „Teatrai.lt“ duomenimis, šias platformas, ieškodami informacijos apie teatro renginius ir įsigydami bilietus į spektaklius, aplankė daugiau nei 1,1 mln. žmonių. Tai rodo, kad teatras Lietuvoje išlieka itin paklausia kultūros sritimi.PLG tęsia strateginę plėtrą ir įsitvirtina kaip lyderė Centrinėje Europoje
Tarptautinė bilietų platinimo įmonių grupė PLG, valdanti „Bilietai.lt“ ir veikianti septyniose Europos šalyse, toliau plečiasi Centrinėje Europoje. Kartu su Čekijos partneriu „GoOut“ ji įsigijo „Ticketstream“ – antrą pagal dydį bilietų platinimo įmonę Čekijos rinkoje. PLG grupei priklauso tokie prekių ženklai kaip „Bilietai.lt“, „Bilešu Serviss“, „Piletilevi“, „Bilete.ro“, „Entertix.ro“, „Myticket.ro“, „GoOut.net“, „Kicket“ ir „Biletomat“. Šiuo metu PLG yra didžiausia bilietų platinimo bendrovė Vidurio Europoje.Baletas vaikams ''Karlas ir gėlės''
"Karlas ir gėlės", tai Baltijos baleto teatro (BBT) spektaklis mažiesiems žiūrovams . Balete skamba nepakartojama Patrick Doyle muzika, iš "Hario Poterio" filmų garso takelių. Pagrindinis herojus Karlas, atlieka magiškus burtų triukus, stebindamas visus žiūrovus ne tik efektinga baleto technika, bet ir smagiais pokštais. Pasaka iliustruojama vaizdo instaliacijomis, kurios padeda vaikams aiškiai suprasti baleto libretą.Nesuvaržytos aistros: naujas šokio spektaklis prikels garsiosios Žemaitės fenomeną Naujas šokio spektaklis – apie visas po Žemaitės skara kunkuliavusias aistras
Meilei ir kūrybai amžiaus cenzo nėra: ansamblis „Lietuva“ pristato premjerą – šokio spektaklį „Žemaitė N.18(0)“ apie moterį, akivaizdžiai pralenkusią laiką. Nauja programa bus pristatoma vasario 21 d. Vilniaus Šokio teatre, vėliau turas tęsis kituose Lietuvos miestuose. Pasak kūrėjų, rašytojos Žemaitės fenomenas su visais intriguojančiais jos gyvenimo faktais verti atskiro dėmesio, todėl specialiai Žemaitės metams skirtas projektas į garsiąją lietuvių klasikę kvies pažvelgti visai kitaip.Judesio ir dramos spektaklis ''Mėlyni pelenai''
Judesio ir dramos spektaklio „Mėlyni pelenai“ siužetas grįstas Holokaustą patyrusios olandų laikrodininkės, rašytojos Corrie ten Bom autobiografija.Broliai Sakalauskai pristato pirmą Lietuvoje „Mažojo princo“ miuziklą
Lietuvos teatro ir muzikos pasaulyje puikiai pažįstami broliai Jonas ir Rimas Sakalauskai balandžio 27 dieną Vilniuje pristatys Antoine de Saint-Exupéry pasakos įkvėptą miuziklą „Mažasis princas“, kuriame žinomi atlikėjai pasirodys su savo atžalomis, o tarp jų išvysime ir Jono vaikus Vakarę bei Dobilą.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Šokio spektaklį apie Žemaitę įvertinusi proproproanūkė: „Šiandien ji vėl aktualiai persitransformuoja“
„Vienas iš tų retesnių atvejų, kai scenoje galima išvysti ne Žemaitės kūrybos, o jos asmeninio gyvenimo interpretaciją“, – sako Žemaitės proproproanūkė Vaida Račiūnaitė-Čepkienė. Įpusėjus šokio spektaklio „Žemaitė N.18(0)“ turui po Lietuvą, ji džiaugiasi, kaip įtaigiai ir šiandieniniam žmogui aktualia kalba gali atgimti garsios rašytojos istorija. Naujas ansamblio „Lietuva“ projektas jau spėjo sulaukti teigiamo žiūrovų įvertinimo, o drąsiu žvilgsniu ir meniniais sprendimais nustebino tiek ištikimiausius Žemaitės gerbėjus, tiek tuos, kurie ją buvo įpratę matyti visai kitokią.
„Šis savitas spektaklis pasižymi nepaprastai paveikia šokio kalba, meistrišku atlikimu, iki smulkmenų išdirbta scenografija. Ypatingi komplimentai spektaklio kompozitoriams! Modernių kūrybinių formų visuma organiškai perkelia praeitį į šiandieną ir nejučia įtikina – mes visi (ne tik visos) esame šiek tiek Žemaitė. Su šiuo spektakliu ir kitais moderniais kūriniais Žemaitė vėl persitransformuoja, įgauna naują rūbą, išlaiko ir stiprina savo kūrybos aktualumą – man, kaip šeimos narei, tai be galo svarbu. Ačiū kūrėjams ir atlikėjams už tai“, – įspūdžiais dalinasi Vaida, premjerą stebėjusi sausakimšoje Vilniaus Šokio teatro salėje.
Specialiai Žemaitės metams skirta programa, kaip pažintinė edukacija, patraukė ir vyresnių moksleivių dėmesį – jie kviečiami atsigręžti ne tik į skaitomą kūrybą, bet ir pačią autorės asmenybę, dramatiškai susiklosčiusią gyvenimo istoriją ar vis dar gajus lyčių stereotipus, kuriuos ši moteris įkvepia griauti. Kadangi bilietai į papildomus spektaklius Vilniuje jau išparduoti, paskelbtas dar vienas „Žemaitė N.18(0)“ parodymas gruodžio 6 d. „Compensa“ koncertų salėje.
Sumanymas atspindi dabartį
V. Račiūnaitė-Čepkienė svarsto, kad šis „Lietuvos“ spektaklis atspindi tiek modernaus laikmečio filtrą, tiek pačios režisierės Aušros Krasauskaitės asmeninį matymą, kas finale nuoširdžiai pradžiugino.
„Manau, kad Aušrai labai gražiai ir išraiškingai pavyko sudėlioti Žemaitės gyvenimo chronologiją. Tačiau Žemaitės vidiniai išgyvenimai yra interpretuojami jau iš šiuolaikinio žmogaus pozicijų. Natūralu, kad kitu laiku gimusių, augusių ir formavusių žmonių filtras pilnai neatitinka tų pačių „kraštinių“. Šiaip jau, ir neturėtų jų atitikti. Ką galvotų pati Žemaitė, tikriausiai nėra prasmės spėlioti – ir dėl to, kad neįlįsime į kito žmogaus sielą, ir dėl tolimo istorinio laikmečio, kurio žmogumi buvo Žemaitė. Ir dar dėl to, kad 30-metė Žemaitė skyrėsi nuo tos, kuriai buvo septyniasdešimt. Visgi, mano asmenine nuomone, Žemaitė išsiskyrė savo neeiliniu kūrybiškumu, jautrumu aplinkai, drąsa ir aštriu įžvalgumu. Todėl spėju, kad tokius pačius bruožus ji vertintų ir šiuolaikinių menininkų kūriniuose.“
Paklausus, kaip įprastai tokius meno kūrinius bei interpretacijas vertina rašytojos artimieji, Žemaitės proproproanūkė atvira – skirtingos kartos neišvengiamai turi savo matymą.
„Šeimoje, ypač su vyresnių kartų nariais, vis pasikalbame, kad esame matę tiek daug skirtingų, netgi prieštaringų Žemaitės interpretacijų, kad mūsų iš esmės nebeįmanoma nustebinti (šypsosi). Palyginkime vien Žemaitės įvaizdžius 1930-aisiais, 1970-aisiais, 2000-aisiais ir dabar – gali atrodyti, kad kalbėtume apie skirtingas asmenybes. Iš kitos pusės, toks Žemaitės „lankstumas“ ir leidžia jai vis dar aktualiai ir paveikiai gyventi savo gyvenimą, net ir prabėgus šimtui metų po mirties.
Įdomu tai, kad mūsų šeimoje skirtingų kartų nariai labiau tapatinasi su tomis Žemaitės asmenybės interpretacijomis, kurios artimesnės jų pačių gyvenimo laikotarpiui. Dar įdomiau, kad kiekviena karta turi labai svarių ir sunkiai nuginčijamų faktų ar atsiminimų, pagrindžiančių, kodėl Žemaitė buvo būtent tokia, kaip jie įsivaizduoja, o ne kitokia. Tai irgi tikriausiai natūralu, nes juk visada kitus žmones (tiek istorines asmenybes, tiek aplinkinius) mes matome per savo asmeninį pasaulėžiūros, vertybių ir savasties filtrą“, – teigia V. Račiūnaitė-Čepkienė.
Nesustabdoma asmenybė – per šokį
Šokio spektaklio „Žemaitė N.18(0)“ režisierė A. Krasauskaitė sako, kad perteikti tokią unikalią asmenybę būtent judesio pasakojimu – atsakinga užduotis. Tam įgyvendinti prireikė ilgo pasiruošimo, pradedant gilumine analize ir baigiant kūrybiniu pajautimu.
„Skaitydama, analizuodama Žemaitės kūrybą ir biografiją pajaučiau, kad tai labai pilna moteris – pilna aistros gyvenimui, kūrybai, žmonėms. Be galo plati jausmų, įvykių amplitudė. Kaip žinia, tuometinė visuomenė dar ne viską leido taip atvirai transliuoti, Žemaitė viską perdavė savo knygose, per tam tikrus simbolius. Todėl priešingai – spektaklio scenas dėliojau visiškai savęs nevaržydama, pagal vidinį pojūtį. Nesinorėjo jos vaizduoti asketiškos ar kaip moters, suvargusios kaimo – nemanau, kad ji tokia buvo. Šokyje taip pat daviau sau laisvę kurti ir daryt taip, kaip jaučiau širdimi. Choreografija daugiau moderni, momentais statiška, momentais laisva. Kaip kažkas pastebėjo salėje, Žemaitė „voliojosi ant grindų“ (šypsosi). Labai norėčiau, kad visos moterys gyventų taip kaip jos trokšta, kad niekas jų neribotų, nespraustų į jokius rėmus, tarsi kažkam privalėtume būti teisingos“, – pasakoja ansamblio „Lietuva“ vyr. choreografė, pastačiusi daugelį šokio spektaklių įvairiuose Lietuvos teatruose.
„Vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad šis pasakojimas yra apie moterį, kuri klausėsi savo balso, ir ji, kaip būtų galima teigti, viena pirmųjų Lietuvos feminisčių – ir mama, ir kūrėja, ir visuomenės veikėja, gynusi moterų teises. Todėl tas įvairiapusiškumas, kuris atsispindi Žemaitės biografijoje, tie vaidmenys, kuriuos pati Žemaitė drąsiai prisiėmė, būdingas ir choreografijai. Šokis atliepia jos, kaip moters, vaidmenis“, – priduria režisierės asistentė Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė.
Premjeroje žiūrovai atpažins tam tikrus Žemaitės gyvenimo etapus ar įvykius, padariusius įtaką rašytojos kūrybai.
„Nuosekliai nesekiau biografijos, tačiau talkinant komandai atsirinkau kelis momentus: kelionė į Ameriką, moters gyvenimas kaime, atvykimas į Vilnių, santykis su jos pačios šeima, su vaikais, sūnumis, kurie buvo išvykę į Ameriką. Be abejo, pikantiška detalė, kuri visus intriguoja: Žemaitė mylėjo už save 30 metų jaunesnį vyrą, kuris vėliau vedė jos dukrą, o pats buvo įsižiūrėjęs anūkę. Toks meilės keturkampis atsispindi Žemaitės kūrinyje „Trys mylimos“, – teigia A. Krasauskaitė.
Šokio spektaklį atlieka ansamblio „Lietuva“ šokio trupė. Pagrindinį Žemaitės vaidmenį pakaitomis įkūnija Gintarė Vaitiekūnaitė ir Kristina Tarasevičiūtė, dukrą Juzę – Eiva Dobilaitė ir Vesta Gineitytė, anūkę Elzę – Goda Mikuckytė ir Alina Jazdauskytė pakaitomis. Žemaitės mylimąjį Konstantiną vaidina Danielius Voinovas, sūnų Antaną – Simonas Laukaitis ir Antanas Striganavičius pakaitomis, Žemaitės bendramintę Unę Babickaitę – Greta Frolovaitė.
Dramaturgijos autorė Kristina Steiblytė, scenografė ir kostiumų dailininkė Giedrė Brazytė, kompozitoriai – Silvija Miliūnaitė, Nijolė Sinkevičiūtė, Faustas Latėnas, Vidmantas Bartulis ir Martynas Bialobžeskis, šviesų dailininkas Pijus Vasiliauskas.
„Žemaitė N.18(0)“ toliau bus rodoma kovo 14 d. Jonavoje, kovo 19 d. Kretingoje, kovo 21 d. Marijampolėje, kovo 26 d. Pasvalyje, balandžio 2 d. Kaune, balandžio 4 d. Klaipėdoje, balandžio 9 d. Šiauliuose, balandžio 11 d. Ukmergėje, balandžio 15 d. Vilniuje, balandžio 16 d. Utenoje, birželio 4 d. Plungėje ir gruodžio 6 d. pakartotinai Vilniuje.
Valstybinio ansamblio „Lietuva“ premjera skirta rašytojos Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės (slapyvardžiu Žemaitė) šimtas aštuoniasdešimtosioms gimimo metinėms paminėti. Projektą iš dalies finansuoja LR Kultūros ministerija.
„Šis savitas spektaklis pasižymi nepaprastai paveikia šokio kalba, meistrišku atlikimu, iki smulkmenų išdirbta scenografija. Ypatingi komplimentai spektaklio kompozitoriams! Modernių kūrybinių formų visuma organiškai perkelia praeitį į šiandieną ir nejučia įtikina – mes visi (ne tik visos) esame šiek tiek Žemaitė. Su šiuo spektakliu ir kitais moderniais kūriniais Žemaitė vėl persitransformuoja, įgauna naują rūbą, išlaiko ir stiprina savo kūrybos aktualumą – man, kaip šeimos narei, tai be galo svarbu. Ačiū kūrėjams ir atlikėjams už tai“, – įspūdžiais dalinasi Vaida, premjerą stebėjusi sausakimšoje Vilniaus Šokio teatro salėje.
Specialiai Žemaitės metams skirta programa, kaip pažintinė edukacija, patraukė ir vyresnių moksleivių dėmesį – jie kviečiami atsigręžti ne tik į skaitomą kūrybą, bet ir pačią autorės asmenybę, dramatiškai susiklosčiusią gyvenimo istoriją ar vis dar gajus lyčių stereotipus, kuriuos ši moteris įkvepia griauti. Kadangi bilietai į papildomus spektaklius Vilniuje jau išparduoti, paskelbtas dar vienas „Žemaitė N.18(0)“ parodymas gruodžio 6 d. „Compensa“ koncertų salėje.
Sumanymas atspindi dabartį
V. Račiūnaitė-Čepkienė svarsto, kad šis „Lietuvos“ spektaklis atspindi tiek modernaus laikmečio filtrą, tiek pačios režisierės Aušros Krasauskaitės asmeninį matymą, kas finale nuoširdžiai pradžiugino.
„Manau, kad Aušrai labai gražiai ir išraiškingai pavyko sudėlioti Žemaitės gyvenimo chronologiją. Tačiau Žemaitės vidiniai išgyvenimai yra interpretuojami jau iš šiuolaikinio žmogaus pozicijų. Natūralu, kad kitu laiku gimusių, augusių ir formavusių žmonių filtras pilnai neatitinka tų pačių „kraštinių“. Šiaip jau, ir neturėtų jų atitikti. Ką galvotų pati Žemaitė, tikriausiai nėra prasmės spėlioti – ir dėl to, kad neįlįsime į kito žmogaus sielą, ir dėl tolimo istorinio laikmečio, kurio žmogumi buvo Žemaitė. Ir dar dėl to, kad 30-metė Žemaitė skyrėsi nuo tos, kuriai buvo septyniasdešimt. Visgi, mano asmenine nuomone, Žemaitė išsiskyrė savo neeiliniu kūrybiškumu, jautrumu aplinkai, drąsa ir aštriu įžvalgumu. Todėl spėju, kad tokius pačius bruožus ji vertintų ir šiuolaikinių menininkų kūriniuose.“
Paklausus, kaip įprastai tokius meno kūrinius bei interpretacijas vertina rašytojos artimieji, Žemaitės proproproanūkė atvira – skirtingos kartos neišvengiamai turi savo matymą.
„Šeimoje, ypač su vyresnių kartų nariais, vis pasikalbame, kad esame matę tiek daug skirtingų, netgi prieštaringų Žemaitės interpretacijų, kad mūsų iš esmės nebeįmanoma nustebinti (šypsosi). Palyginkime vien Žemaitės įvaizdžius 1930-aisiais, 1970-aisiais, 2000-aisiais ir dabar – gali atrodyti, kad kalbėtume apie skirtingas asmenybes. Iš kitos pusės, toks Žemaitės „lankstumas“ ir leidžia jai vis dar aktualiai ir paveikiai gyventi savo gyvenimą, net ir prabėgus šimtui metų po mirties.
Įdomu tai, kad mūsų šeimoje skirtingų kartų nariai labiau tapatinasi su tomis Žemaitės asmenybės interpretacijomis, kurios artimesnės jų pačių gyvenimo laikotarpiui. Dar įdomiau, kad kiekviena karta turi labai svarių ir sunkiai nuginčijamų faktų ar atsiminimų, pagrindžiančių, kodėl Žemaitė buvo būtent tokia, kaip jie įsivaizduoja, o ne kitokia. Tai irgi tikriausiai natūralu, nes juk visada kitus žmones (tiek istorines asmenybes, tiek aplinkinius) mes matome per savo asmeninį pasaulėžiūros, vertybių ir savasties filtrą“, – teigia V. Račiūnaitė-Čepkienė.
Nesustabdoma asmenybė – per šokį
Šokio spektaklio „Žemaitė N.18(0)“ režisierė A. Krasauskaitė sako, kad perteikti tokią unikalią asmenybę būtent judesio pasakojimu – atsakinga užduotis. Tam įgyvendinti prireikė ilgo pasiruošimo, pradedant gilumine analize ir baigiant kūrybiniu pajautimu.
„Skaitydama, analizuodama Žemaitės kūrybą ir biografiją pajaučiau, kad tai labai pilna moteris – pilna aistros gyvenimui, kūrybai, žmonėms. Be galo plati jausmų, įvykių amplitudė. Kaip žinia, tuometinė visuomenė dar ne viską leido taip atvirai transliuoti, Žemaitė viską perdavė savo knygose, per tam tikrus simbolius. Todėl priešingai – spektaklio scenas dėliojau visiškai savęs nevaržydama, pagal vidinį pojūtį. Nesinorėjo jos vaizduoti asketiškos ar kaip moters, suvargusios kaimo – nemanau, kad ji tokia buvo. Šokyje taip pat daviau sau laisvę kurti ir daryt taip, kaip jaučiau širdimi. Choreografija daugiau moderni, momentais statiška, momentais laisva. Kaip kažkas pastebėjo salėje, Žemaitė „voliojosi ant grindų“ (šypsosi). Labai norėčiau, kad visos moterys gyventų taip kaip jos trokšta, kad niekas jų neribotų, nespraustų į jokius rėmus, tarsi kažkam privalėtume būti teisingos“, – pasakoja ansamblio „Lietuva“ vyr. choreografė, pastačiusi daugelį šokio spektaklių įvairiuose Lietuvos teatruose.
„Vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad šis pasakojimas yra apie moterį, kuri klausėsi savo balso, ir ji, kaip būtų galima teigti, viena pirmųjų Lietuvos feminisčių – ir mama, ir kūrėja, ir visuomenės veikėja, gynusi moterų teises. Todėl tas įvairiapusiškumas, kuris atsispindi Žemaitės biografijoje, tie vaidmenys, kuriuos pati Žemaitė drąsiai prisiėmė, būdingas ir choreografijai. Šokis atliepia jos, kaip moters, vaidmenis“, – priduria režisierės asistentė Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė.
Premjeroje žiūrovai atpažins tam tikrus Žemaitės gyvenimo etapus ar įvykius, padariusius įtaką rašytojos kūrybai.
„Nuosekliai nesekiau biografijos, tačiau talkinant komandai atsirinkau kelis momentus: kelionė į Ameriką, moters gyvenimas kaime, atvykimas į Vilnių, santykis su jos pačios šeima, su vaikais, sūnumis, kurie buvo išvykę į Ameriką. Be abejo, pikantiška detalė, kuri visus intriguoja: Žemaitė mylėjo už save 30 metų jaunesnį vyrą, kuris vėliau vedė jos dukrą, o pats buvo įsižiūrėjęs anūkę. Toks meilės keturkampis atsispindi Žemaitės kūrinyje „Trys mylimos“, – teigia A. Krasauskaitė.
Šokio spektaklį atlieka ansamblio „Lietuva“ šokio trupė. Pagrindinį Žemaitės vaidmenį pakaitomis įkūnija Gintarė Vaitiekūnaitė ir Kristina Tarasevičiūtė, dukrą Juzę – Eiva Dobilaitė ir Vesta Gineitytė, anūkę Elzę – Goda Mikuckytė ir Alina Jazdauskytė pakaitomis. Žemaitės mylimąjį Konstantiną vaidina Danielius Voinovas, sūnų Antaną – Simonas Laukaitis ir Antanas Striganavičius pakaitomis, Žemaitės bendramintę Unę Babickaitę – Greta Frolovaitė.
Dramaturgijos autorė Kristina Steiblytė, scenografė ir kostiumų dailininkė Giedrė Brazytė, kompozitoriai – Silvija Miliūnaitė, Nijolė Sinkevičiūtė, Faustas Latėnas, Vidmantas Bartulis ir Martynas Bialobžeskis, šviesų dailininkas Pijus Vasiliauskas.
„Žemaitė N.18(0)“ toliau bus rodoma kovo 14 d. Jonavoje, kovo 19 d. Kretingoje, kovo 21 d. Marijampolėje, kovo 26 d. Pasvalyje, balandžio 2 d. Kaune, balandžio 4 d. Klaipėdoje, balandžio 9 d. Šiauliuose, balandžio 11 d. Ukmergėje, balandžio 15 d. Vilniuje, balandžio 16 d. Utenoje, birželio 4 d. Plungėje ir gruodžio 6 d. pakartotinai Vilniuje.
Valstybinio ansamblio „Lietuva“ premjera skirta rašytojos Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės (slapyvardžiu Žemaitė) šimtas aštuoniasdešimtosioms gimimo metinėms paminėti. Projektą iš dalies finansuoja LR Kultūros ministerija.
Paieška nedavė rezultatų