Skaityti daugiau
Šokio spektaklis „Žemaitė N.18(0)“
Ansamblis „Lietuva“ pristato premjerą – šokio spektaklį „Žemaitė N.18(0)“ apie moterį, akivaizdžiai pralenkusią laiką. Nauja programa bus pristatoma vasario 21 d. Vilniaus Šokio teatre, vėliau turas tęsis kituose Lietuvos miestuose. Žemaitės fenomenas su visais intymiausiais jos gyvenimo faktais verti atskiro dėmesio, todėl šokio spektaklis į garsiąją lietuvių klasikę kvies pažvelgti visai kitaip.„Bilietai.lt“ valdanti „AS Piletilevi Group“ įsigijo dar vieną bilietų platinimo bendrovę Rumunijoje
Didžiausias bilietų platintojas Centrinėje Europoje „Piletilevi Group“, praėjusių metų vasarą įsigijusi seniausios Rumunijos bilietų pardavimo bendrovės „Bilete.ro“ akcijų paketą, perka „Ticketing Nation s.r.l.“ – gerai žinomą Rumunijos rinkos žaidėją, valdantį bilietų pardavimo platformas „Entertix.ro“ ir „Myticket.ro“. „Piletilevi Group“ sujungs abi bendroves ir konsoliduotoje įmonėje valdys 80,2 proc. akcijų.beprotiškai linksma komedija, atkeliavusi tiesiai iš Odesos – “Būkite laimingi!“
Balandžio 2 d. COMPENSA koncertų salėje beprotiškai linksma komedija, atkeliavusi tiesiai iš Odesos – “Būkite laimingi!“ ( pagal O.Volodarskio pjesę).KYIV GRAND BALLET «Gulbių Ežeras»
2025 metų vasarį KYIV GRAND BALLET vėl pristatys Lietuvoje nemirtingą P. I. Čaikovskio šedevrą – „Gulbių ežeras“. Šis baletas, pelnytai laikomas vienu garsiausių, dažniausiai atliekamų ir, daugelio nuomone, gražiausiu pasaulinio baleto meno kūriniu, ir toliau pavergia žiūrovų širdis nuo pat jo premjeros 1877 metais.Didžiausi gruodžio renginiai: Donatas Montvydas, Justinas Jarutis, „Mokinukės“ ir „Eurovizijos“ nugalėtojas
Paskutinis metų mėnuo išsiskirs gausybe didžiulių Lietuvos atlikėjų areninių šou. Donatas Montvydas ir Justinas Jarutis kvies į grandiozinius koncertus, turą surengs legendinės „Mokinukės“, o grupė „SEL“ sieks naujo rekordo.10 valstybių vienijantis tarptautinis projektas „SPARSE Plius“ keičia Lietuvos regionų kultūrinį gyvenimą
Profesionalųjį meną atvežti ten, kur jo trūksta – tokį tikslą kelia tarptautinis projektas „SPARSE Plius“, apimantis net 10 Europos valstybių. Lietuvoje projektą įgyvendina asociacija „Žuvies akis“, o jo veiklos jau keletą metų praturtina mažų miestelių regionuose kultūrinį gyvenimą.''Jaunimo linijos'' gero darbo kuponas
"Jaunimo linijos" gero darbo dovanų kuponas – tai prasminga dovana, kuri keičia gyvenimus.Kalėdas teatras pasitinka su nepaprasto grožio istorija mažiesiems žiūrovams
Kalėdos – stebuklų ir dovanų metas. Šiais metais Valstybinis Šiaulių dramos teatras mažiesiems žiūrovams dovanoja nuostabaus grožio pasakojimą apie porcelianinį triušį. Spektaklį pagal visame pasaulyje populiarų amerikiečių autorės Kate DiCamillo romaną „Nepaprasta Edvardo Tiuleino kelionė“ kuria jauna režisierė Milda Mičiulytė.Tomas Dirgėla knygų herojus perkėlė į miuziklą: drebėjo kojos ir šypsena
Populiarusis rašytojas Tomas Dirgėla vėl stebina savo skaitytojus – perkėlė savo knygų herojus į muzikinio teatro sceną, kur pats pasirodė su profesionaliais aktoriais. Vaikų pamilti veikėjai gyvai pirmą kartą su skaitytojais susitiko Ukmergėje, kur garsiomis ovacijomis sutiko miuziklo visai šeimai „Domas ir Tomas: dingusių veikėjų byla“ premjerą.LEGENDINIAM LIETUVOS TEATRO SPEKTAKLIUI „NUSIŠYPSOK MUMS, VIEŠPATIE“ – 30 METŲ
Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre lapkričio 5 d. buvo paminėta režisieriaus Rimo Tumino spektaklio „Nusišypsok mums, Viešpatie“ premjera, ta proga VMT įvyko parodos atidarymas skirtas spektaklio 30-mečiui. Į Lietuvos teatro aukso fondą įtraukto kūrinio premjera įvyko 1994 m. lapkričio 4 d. tuometiniame Lietuvos valstybiniame akademiniame teatre, kuriame glaudėsi vietos dar neturėjusi Mažojo teatro trupė.Muzikinis spektaklis ''Ledo širdis. Nauja istorija''
Jei jūs ir jūsų vaikai žiūrėjote itin populiarų animacinį filmuką „Ledo širdis“ („Frozen“), pagrindiniai spektaklio veikėjai jums bus pažįstami, tačiau siužetas sužavės naujais, netikėtais vingiais. Na, o jei nematėte animacinio filmo, tiesiog pirkite bilietus į spektaklį ir mėgaukitės - puiki nuotaika ir daug įspūdžių jums ir jūsų vaikams garantuoti!Mantas Jankavičius po 12 metų pertraukos teatro scenoje: tai meilės istorija, kuria galima patikėti
Ketvirtadienio vakarą Ukmergėje žiūrovai rinkosi į Dainiaus Kazlausko režisuoto spektaklio „Dviese ant stogo“ premjerą – čia, po 12 metų pertraukos, į teatro sceną sugrįžo aktorius ir dainininkas Mantas Jankavičius.Jurijus Smoriginas: iš pasakų neišaugama – jos auga kartu su mumis
Gruodžio mėnesį Lietuvos publikai bus pristatytas naujausias Jurijaus Smorigino režisuotas kūrinys – muzikinis spektaklis visiems „Riešutėliai Pelenei“, kuriame maestro kuria ne tik choreografiją, bet ir Šokių mokytojo vaidmenį. Šiuo metu Italijoje viešintis J. Smoriginas mielai sutiko pasidalinti savo mintimis apie naująjį spektaklį ir savo aistrą kūrybai.Baletas KITAS PASAULIS Pagal Depeche Mode muziką
Baltijos baleto teatro (BBT) 15-to sezono jubiliejinio spektaklio KITAS PASAULIS pagal Depeche Mode muziką sensacija sostinėje! Vienas žinomiausių japonų rašytojų pasaulyje ir grupė, kurios dainas žmonės moka atmintinai, susitinka vienoje scenoje. Baletą „Kitas pasaulis“ įkvėpė tiek virš 40 metų anšlaginius koncertus visame pasaulyje rengiantys depešai, tiek dešimtmečiu jaunesnis Haruki Murakami romanas „Negailestinga stebuklų šalis ir pasaulio galas“.„Pranašystė“ Jaunimo teatre: ačiū Handkei
Jaunimo teatre reziduojantis jauniausios kartos režisierius Justinas Vinciūnas pasiūlė beprotišką idėją – parengti Peterio Handkės avangardinės pjesės „Pranašystė“ skaitymą su vyriausios kartos teatro aktoriais Algirdu Latėnu, Vidu Petkevičium, Sauliumi Sipaičiu, Gediminu Storpirščiu. Šį pavasarį įvykęs pjesės skaitymas tapo tikru atradimu. Po ilgos pertraukos susitikę Jaunimo teatro senbuviai lyg patyrę džiazo muzikantai „sugrojo“ dar jauno Handkes sukurtą „Pranašystę“ taip, kad ji suskambėjo it biblinė metafora, ir kartu – žaisminga, autoironiška odė kasdienybei bei absurdiškai dabarčiai. Iš ano pjesės skaitymo gimsta spektaklis – kaip skirtingų kartų menininkų dialogas. Už jo inspiraciją visi kartu sako: ačiū Handkei…Edo Sheerano ir didžiųjų renginių įtaka Lietuvos ekonomikai
Pasaulinio lygio muzikos žvaigždžių koncertai ir išskirtiniai sporto renginiai į Lietuvą pritraukia tūkstančius užsienio turistų bei skatina judėjimą šalies viduje. Artimiausias toks renginys – Edo Sheerano koncertas Kaune šią savaitę. Panagrinėkime, kokią įtaką renginių turizmas turi mūsų šalies ekonomikai?20 metų Lietuvos renginių rinkoje: nuo eilių kasose iki skaitmeninio perversmo
Didžiausias šalies bilietų pardavimo tinklas „Bilietai.lt“ šiemet mini 20-ąjį jubiliejų. Įmonės vadovo Ramūno Šaučikovo teigimu, šiandieninė renginių pasiūla Lietuvoje, lyginant su gyventojų skaičiumi, yra labai plati ir kokybiška, o rinkos pokyčius diktuoja kintantys vartotojų įpročiai.Vaikų rašytojo Tomo Dirgėlos sukurti personažai Domas ir Tomas debiutuos miuziklo scenoje
Vieno populiariausių mūsų šalies vaikų rašytojų Tomo Dirgėlos sukurti personažai – Domas ir Tomas – išlipa iš knygų puslapių ir kviečia vaikus bei jų tėvelius susitikti miuzikle „Domas ir Tomas: dingusių veikėjų byla“. Susitikimai su vaikų mylimais herojais įvyks net devyniuose Lietuvos miestuose.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.
Kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio albumą „Laiko tiltai“ sudaro kūriniai iš kino filmų: „Paskutinis vagonas“ (rež. Audrius Stonys), „Kas miega šalia tavęs“ (rež. Dovilė Gasiūnaitė), „Baltos dėmės mėlyname“ (rež. Ramūnas Greičius), „Gėlė“ (rež. Darius Jarašūnas), „Narcizas“ (rež. Dovilė Gasiūnaitė), „Kenotafas“ (rež. Audrius Stonys), „Avinėlio vartai“ (rež. Audrius Stonys), „Mamutų medžioklė“ (rež. Aistė Stonytė), „Laiko tiltai“ (rež. Audrius Stonys, Kristine Briede).
Giedrius Puskunigis su Valstybiniu Vilniaus mažuoju teatru bendradarbiauja jau daugiau nei 15 metų, sukūrė muziką VVMT spektakliams: „Savižudis“ (rež. Gabrielė Tuminaitė), „Dėdės ir dėdienės“ (rež. Gabrielė Tuminaitė), „Bedalis ir labdarys“ (rež. Gabrielė Tuminaitė), „Audra“ (rež. Etienne Glaser), taip pat aranžavo muziką spektakliui „Fantazijus“ (rež. Gabrielė Tuminaitė). Po šviesaus atminimo kompozitoriaus Fausto Latėno mirties glaudžiai bendradarbiavo su šviesaus atminimo režisieriumi Rimu Tuminu, sukūrė muziką trims paskutiniesiems Maestro spektakliams: „Karas ir taika“, „Ana Karenina“, „Sirano“.
„Norėčiau, kad mano muzika paguostų ir nuramintų žmogų. Kad jis neprarastų vilties gyventi. Kad pamatytų šio gyvenimo grožį ir prasmę. Beje – to linkiu ir sau“, – sako kompozitorius Giedrius Puskunigis.
Skambiais plojimais palydėtas albumo pristatymas pritraukė kviestinių svečių, tarp jų: profesorius Vytautas Landsbergis, kino režisierius Audrius Stonys, teatro režisierius Gintaras Varnas, teatrologė Daiva Šabasevičienė, aktorė Eglė Gabrėnaitė, kino kritikė Rūta Oginskaitė, kino operatorius Algimantas Mikutėnas, aktorė Gražina Baikštytė, dizaineris Aleksandras Pogrebnojus, scenografai Adomas ir Marijus Jacovskiai, kino režisierė Aistė Stonytė, scenografė Aleksandra Jacovskytė, teatro režisierius Jonas Vaitkus, aktorius Sigitas Račkys, dainininkė Jurga Šeduikytė, kino režisierius Raimundas Banionis, kompozitorė Onutė Narbutaitė.
Kolegų atsiliepimai
„Giedrius Puskunigis – teatro ir kino muzikos magas. Jis tuoj pat pajunta būsimo spektaklio ar filmo temas, nuotaikas, pulsą. Kuria muziką, kuri „sujautrina“ scenos ar ekrano kūrinį. Teatro spektaklių greit nebelieka, jie įprastai gyvuoja neilgai, kaip drugeliai, o jo muzika, kadaise skambėjusi tuose spektakliuose, lieka ir primena juos. Giedriaus muzika atpažįstama, net nežinodamas, nesigilindamas, kokie autoriai kūrė filmą ar spektaklį, iškart suprasi – muzika Giedriaus. Beje, Giedrius vis dar rašo pieštuku... ir ypač mėgsta violončelę“, – kalbėjo teatro režisierius Gintaras Varnas.
„Man atrodo, kad Giedriaus Puskunigio muzika gimsta tarp 3 ir 4 valandos nakties. Tai poetų ir svajotojų valanda, kai pasaulį apgaubia paslaptinga mėnulio šviesa. Kuriant filmą, būtent tą valandą suskambėdavo telefonas, ir aš išgirsdavau Giedriaus balsą: „Audriau, man atrodo, aš turiu melodiją tavo filmui.“ Tada per netobulą mobilaus telefono garsiakalbį pasigirsdavo pianino garsai ir Giedriaus balsas, dainuojantis ką tik gimusią melodiją. Giedriaus muzika man buvo ir liks paslaptis. Ji ateina iš labai tolimų ir gilių kultūrinių klodų, apjungdama baroko muzikos sakralumą ir romantikos jausmingumą. Ji nenuspėjama – kartais įsukanti į žaismingo siautulio verpetą, o kartais panardinanti į šviesaus metafizinio liūdesio gelmę“, – mintimis dalijosi kino režisierius Audrius Stonys.
„Giedriaus Puskunigio muzika pakylėja iki dangaus, joje yra kažkas amžino ir labai tikro. Jo muzikoje dera ir drama, ir švelnumas. Tai nepaprastai jautrus ir talentingas kūrėjas. Bendradarbiaudamas Giedrius savo muzika įneša paslapties ir suteikia teatro ar kino kūriniams kitą dimensiją“, – kino režisierė Giedrė Žickytė.
„Giedriaus Puskunigio muzika yra svarbi visos mūsų lietuviškos kultūros dalis. Be jo šiandien neįsivaizduojama tam tikra Lietuvos teatro ir kino dalis. Jis nuosekliai tęsia tai, ką pradėjo Bronius Kutavičius, Feliksas Bajoras, Algirdas Martinaitis. Šiandien, klausydami Giedriaus Puskunigio muzikos, sukurtos įvairiems filmams, girdime jį kaip muzikos archaiką ir naujos – europietiškosios – kultūros tęsėją. Giedriaus muzika talpina skirtingas kultūras, skirtingas epochas. Jis tęsia savo kolegų pradėtą kelią. Jis reikalauja režisūros, kuri atskleistų jo galias. Giedrius Puskunigis drąsiai veda žiūrovą režisierių užduotais labirintais. Kai kada kompozitorių Giedrių Puskunigį filmuose galime vadinti net antruoju dramaturgu. Kadrai, „vedami“ jo muzikos, įgyja naujų poteksčių, o kartais tampa net tam tikromis kulminacijomis. Režisieriai muziką naudoja skirtingai ir kartu visi jie leidžia kompozitoriui išplėtoti kelias reikšmingas temas, o mums – išgirsti kiekvieno instrumento skambėjimą ir garsų polifoniją“, – kalbėjo teatrologė Daiva Šabasevičienė.
„Iš pat pradžių, pradėjus kurti filmą „Mamutų medžioklė“, labai norėjau, kad filmo kompozitorius būtų Giedrius Puskunigis. Man atrodė svarbu, kad kompozitorius būtų kūręs muziką ne tik kinui, bet ir teatrui. Juo labiau kad filme jis atsiduria tam tikrame tandeme su kompozitoriumi Giedriumi Kuprevičiumi, kurio kurta muzika spektakliui „Mamutų medžioklė“ skamba kino pasakojime. Giedriaus Puskunigio muzika padėjo apjungti istoriją tarp „ten“ ir „čia“, atskleisti praeinantį, nesugrąžinamą laiką“, – pasakojo žurnalistė, režisierė Aistė Stonytė.
Trumpai apie kompozitorių Giedrių Puskunigį
Giedrius Puskunigis (g. 1972) mokėsi kompozicijos M. K. Čiurlionio menų mokykloje pas prof. Bronių Kutavičių ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, prof. Vytauto Barkausko klasėje (1990–1995). 1996 m. tobulinosi jaunųjų kompozitorių kursuose Radziejovicuose (Lenkija), 1997 m. – Apeldorne (Olandija). Giedriaus Puskunigio kūriniai yra skambėję „Gaidos“, „Jaunos muzikos“, „Muzikinio veiksmo“ festivaliuose. Kaip geriausias kompozitorius Giedrius Puskunigis pelnė „Auksinį scenos kryžių“ (2008 m.), tris kartus gavo „Fortūnos“ (1999, 2003, 2005 m.), du kartus „Kristoforo“ (1999, 2000 m.) vieną kartą „Sidabrinės gervės“ (2015 m.) apdovanojimus. 2001 m. kaip geriausias teatro sezono kompozitorius Slovakijoje buvo įvertintas „Dosky“ prizu. 2005 m. pelnė Clermont-Ferrand’o (Prancūzija) trumpo metražo filmų festivalio apdovanojimą už geriausią garso takelį. Taip pat 2018 m. buvo įvertintas Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu.
Kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio albumą „Laiko tiltai“ sudaro kūriniai iš kino filmų: „Paskutinis vagonas“ (rež. Audrius Stonys), „Kas miega šalia tavęs“ (rež. Dovilė Gasiūnaitė), „Baltos dėmės mėlyname“ (rež. Ramūnas Greičius), „Gėlė“ (rež. Darius Jarašūnas), „Narcizas“ (rež. Dovilė Gasiūnaitė), „Kenotafas“ (rež. Audrius Stonys), „Avinėlio vartai“ (rež. Audrius Stonys), „Mamutų medžioklė“ (rež. Aistė Stonytė), „Laiko tiltai“ (rež. Audrius Stonys, Kristine Briede).
Giedrius Puskunigis su Valstybiniu Vilniaus mažuoju teatru bendradarbiauja jau daugiau nei 15 metų, sukūrė muziką VVMT spektakliams: „Savižudis“ (rež. Gabrielė Tuminaitė), „Dėdės ir dėdienės“ (rež. Gabrielė Tuminaitė), „Bedalis ir labdarys“ (rež. Gabrielė Tuminaitė), „Audra“ (rež. Etienne Glaser), taip pat aranžavo muziką spektakliui „Fantazijus“ (rež. Gabrielė Tuminaitė). Po šviesaus atminimo kompozitoriaus Fausto Latėno mirties glaudžiai bendradarbiavo su šviesaus atminimo režisieriumi Rimu Tuminu, sukūrė muziką trims paskutiniesiems Maestro spektakliams: „Karas ir taika“, „Ana Karenina“, „Sirano“.
„Norėčiau, kad mano muzika paguostų ir nuramintų žmogų. Kad jis neprarastų vilties gyventi. Kad pamatytų šio gyvenimo grožį ir prasmę. Beje – to linkiu ir sau“, – sako kompozitorius Giedrius Puskunigis.
Skambiais plojimais palydėtas albumo pristatymas pritraukė kviestinių svečių, tarp jų: profesorius Vytautas Landsbergis, kino režisierius Audrius Stonys, teatro režisierius Gintaras Varnas, teatrologė Daiva Šabasevičienė, aktorė Eglė Gabrėnaitė, kino kritikė Rūta Oginskaitė, kino operatorius Algimantas Mikutėnas, aktorė Gražina Baikštytė, dizaineris Aleksandras Pogrebnojus, scenografai Adomas ir Marijus Jacovskiai, kino režisierė Aistė Stonytė, scenografė Aleksandra Jacovskytė, teatro režisierius Jonas Vaitkus, aktorius Sigitas Račkys, dainininkė Jurga Šeduikytė, kino režisierius Raimundas Banionis, kompozitorė Onutė Narbutaitė.
Kolegų atsiliepimai
„Giedrius Puskunigis – teatro ir kino muzikos magas. Jis tuoj pat pajunta būsimo spektaklio ar filmo temas, nuotaikas, pulsą. Kuria muziką, kuri „sujautrina“ scenos ar ekrano kūrinį. Teatro spektaklių greit nebelieka, jie įprastai gyvuoja neilgai, kaip drugeliai, o jo muzika, kadaise skambėjusi tuose spektakliuose, lieka ir primena juos. Giedriaus muzika atpažįstama, net nežinodamas, nesigilindamas, kokie autoriai kūrė filmą ar spektaklį, iškart suprasi – muzika Giedriaus. Beje, Giedrius vis dar rašo pieštuku... ir ypač mėgsta violončelę“, – kalbėjo teatro režisierius Gintaras Varnas.
„Man atrodo, kad Giedriaus Puskunigio muzika gimsta tarp 3 ir 4 valandos nakties. Tai poetų ir svajotojų valanda, kai pasaulį apgaubia paslaptinga mėnulio šviesa. Kuriant filmą, būtent tą valandą suskambėdavo telefonas, ir aš išgirsdavau Giedriaus balsą: „Audriau, man atrodo, aš turiu melodiją tavo filmui.“ Tada per netobulą mobilaus telefono garsiakalbį pasigirsdavo pianino garsai ir Giedriaus balsas, dainuojantis ką tik gimusią melodiją. Giedriaus muzika man buvo ir liks paslaptis. Ji ateina iš labai tolimų ir gilių kultūrinių klodų, apjungdama baroko muzikos sakralumą ir romantikos jausmingumą. Ji nenuspėjama – kartais įsukanti į žaismingo siautulio verpetą, o kartais panardinanti į šviesaus metafizinio liūdesio gelmę“, – mintimis dalijosi kino režisierius Audrius Stonys.
„Giedriaus Puskunigio muzika pakylėja iki dangaus, joje yra kažkas amžino ir labai tikro. Jo muzikoje dera ir drama, ir švelnumas. Tai nepaprastai jautrus ir talentingas kūrėjas. Bendradarbiaudamas Giedrius savo muzika įneša paslapties ir suteikia teatro ar kino kūriniams kitą dimensiją“, – kino režisierė Giedrė Žickytė.
„Giedriaus Puskunigio muzika yra svarbi visos mūsų lietuviškos kultūros dalis. Be jo šiandien neįsivaizduojama tam tikra Lietuvos teatro ir kino dalis. Jis nuosekliai tęsia tai, ką pradėjo Bronius Kutavičius, Feliksas Bajoras, Algirdas Martinaitis. Šiandien, klausydami Giedriaus Puskunigio muzikos, sukurtos įvairiems filmams, girdime jį kaip muzikos archaiką ir naujos – europietiškosios – kultūros tęsėją. Giedriaus muzika talpina skirtingas kultūras, skirtingas epochas. Jis tęsia savo kolegų pradėtą kelią. Jis reikalauja režisūros, kuri atskleistų jo galias. Giedrius Puskunigis drąsiai veda žiūrovą režisierių užduotais labirintais. Kai kada kompozitorių Giedrių Puskunigį filmuose galime vadinti net antruoju dramaturgu. Kadrai, „vedami“ jo muzikos, įgyja naujų poteksčių, o kartais tampa net tam tikromis kulminacijomis. Režisieriai muziką naudoja skirtingai ir kartu visi jie leidžia kompozitoriui išplėtoti kelias reikšmingas temas, o mums – išgirsti kiekvieno instrumento skambėjimą ir garsų polifoniją“, – kalbėjo teatrologė Daiva Šabasevičienė.
„Iš pat pradžių, pradėjus kurti filmą „Mamutų medžioklė“, labai norėjau, kad filmo kompozitorius būtų Giedrius Puskunigis. Man atrodė svarbu, kad kompozitorius būtų kūręs muziką ne tik kinui, bet ir teatrui. Juo labiau kad filme jis atsiduria tam tikrame tandeme su kompozitoriumi Giedriumi Kuprevičiumi, kurio kurta muzika spektakliui „Mamutų medžioklė“ skamba kino pasakojime. Giedriaus Puskunigio muzika padėjo apjungti istoriją tarp „ten“ ir „čia“, atskleisti praeinantį, nesugrąžinamą laiką“, – pasakojo žurnalistė, režisierė Aistė Stonytė.
Trumpai apie kompozitorių Giedrių Puskunigį
Giedrius Puskunigis (g. 1972) mokėsi kompozicijos M. K. Čiurlionio menų mokykloje pas prof. Bronių Kutavičių ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, prof. Vytauto Barkausko klasėje (1990–1995). 1996 m. tobulinosi jaunųjų kompozitorių kursuose Radziejovicuose (Lenkija), 1997 m. – Apeldorne (Olandija). Giedriaus Puskunigio kūriniai yra skambėję „Gaidos“, „Jaunos muzikos“, „Muzikinio veiksmo“ festivaliuose. Kaip geriausias kompozitorius Giedrius Puskunigis pelnė „Auksinį scenos kryžių“ (2008 m.), tris kartus gavo „Fortūnos“ (1999, 2003, 2005 m.), du kartus „Kristoforo“ (1999, 2000 m.) vieną kartą „Sidabrinės gervės“ (2015 m.) apdovanojimus. 2001 m. kaip geriausias teatro sezono kompozitorius Slovakijoje buvo įvertintas „Dosky“ prizu. 2005 m. pelnė Clermont-Ferrand’o (Prancūzija) trumpo metražo filmų festivalio apdovanojimą už geriausią garso takelį. Taip pat 2018 m. buvo įvertintas Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu.
Paieška nedavė rezultatų