Skaityti daugiau
Vilniuje žinomi žmonės su vaikais stebėjo pirmojo Lietuvoje miuziklo „Mažasis Princas“ premjerą
Sekmadienį Vilniuje vyko pirmojo Lietuvos istorijoje miuziklo „Mažasis Princas“ premjera. Žymiosios Antoine de Saint-Exupéry pasakos įkvėpto spektaklio nepraleido žinomi šalies žmonės, tarp jų – Žilvinas Žvagulis, Viktorija Siegel, Nerijus Juška, Indrė Anankaitė-Kalašnikovienė, Austėja Lukaitė ir kiti.Vilniuje – labdaringa „Mažojo Princo“ miuziklo išankstinė premjera
Trečiadienį Vilniuje vyko ypatinga miuziklo „Mažasis Princas“ išankstinė premjera, kurią nemokamai stebėjo daugiau nei 1000 iššūkius patiriančių žmonių, tarp kurių – 500 vaikų, globojamų labdaros organizacijų Maltiečiai, „Gelbėkit vaikus“, „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ bei „SOS Vaikų kaimai“, kuriems bilietus dovanojo prekybos tinklas „Maxima“.„Pietinia kronikų“ istorija tęsiasi – Edita šoka į teatro sceną
Filmo „Pietinia kronikas“ gerbėjai turėtų suklusti – birželio 5 ir 6 dienomis Valstybinis Šiaulių dramos teatras kviečia į išskirtinę premjerą „Šok, Edita, šok“, kuria bus atidarytas trečią kartą rengiamas scenos menų festivalis miesto erdvėse „Teatrodromas“. Pagal Rimanto Kmitos pjesę kuriamas spektaklis – tarsi „Pietinia kronikų“ plėtinys teatro scenoje, tik čia pasakojama merginos – vienos iš romano veikėjų – Editos versija.Gatvės teatro spektaklis ''Beton, beton I love you''
Gatvės teatro spektaklis ,,Beton, beton I love you'' yra paremtas tikromis istorijomis apie vaikystės ir paauglystės prisiminimus. Istorijos yra surinktos iš žmonių kurie augo 2000-ųjų pradžioje. Šie žmonės, kurių pasakojimus aktoriai įkūnija, gyveno blokinių pastatų kiemuose, kuriuose vyko kiemų mūšiai, vaikiškos pramogos gatvėje, laiko leidimas laiptinėse, smėlio dėžėje. O kasdienybę paženklino kieme ir rajone sutikti žmonės, kurie sukūrė pasaulį su savo taisyklėmis.Vilniaus tango teatras - Kai tango prabyla lietuviškai
Jau seniai brendo mintis atgaivinti tarpukaryje Lietuvoje skambėjusius tango kūrinius Vilniaus tango teatro scenoje. Tango, gimęs Argentinoje, perskrodęs vandenyną ir klajojęs po Europą, XX a. pradžioje užklydo ir į Lietuvą. Čia jis buvo sutiktas dviprasmiškai – juo ir žavėtasi, ir piktintasi, kaip ir visur kitur.Vienišo žmogaus tyla spektaklyje „Chroma“: pokalbis su Naubertu Jasinsku
Šį savaitgalį Meno ir mokslo laboratorija (MMLAB) kartu su Valstybiniu Jaunimo teatru pakvies į premjerą „Chroma“. Spektaklį apie vienatvę, tylą ir ryšio ilgesį kuria Naubertas Jasinskas ir Maksymas Teterukas. Įkvėpta Thomo Manno ir Dereko Jarmano kūrybos, „Chroma“ kviečia pabūti – ne skubėti, ne ieškoti atsakymų, o išbūti akimirką, kurioje daug tylos, bet dar daugiau jausmo. Artėjant premjerai – pokalbis su vienu iš spektaklio kūrėjų, režisieriumi Naubertu Jasinsku.Įdomiausi balandžio renginiai: Džordana Butkutė, britų legenda Rodas Stewartas ir „Delfinų“ sugrįžimas
Balandį Lietuvoje mėgausimės renginių gausa. Kauną drebins britų legenda Rodas Stewartas, Džordana Butkutė ir po 20-ies metų grįžtantys „Delfinai“, o Vilniuje pasirodys JAV muzikos superžvaigždė Alecas Benjaminas.Aktorė Nijolė Mirončikaitė apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“
Kovo 28-ąją, minint Tarptautinę teatro dieną, Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įvyko „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimų ceremonija, kurioje įvertinti geriausi praėjusių metų teatro scenos darbai ir kūrėjai. Šiemet nominacijoje nepagrindinis moters vaidmuo „Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanota VŠDT aktorė Nijolė Mirončikaitė. „Auksinis scenos kryžius“ jai skirtas už įtaigų ir jaudinantį penkiametės Majos vaidmenį spektaklyje „Migla“ (rež. A. Špilevoj). Tai pirmas „Auksinis scenos kryžius“, kurį pelno daugiau nei šešis dešimtmečius Valstybiniame Šiaulių dramos teatre kurianti aktorė.„Auksiniais scenos kryžiais“ pagerbti geriausi 2024 metų scenos menininkai
Kovo 28-ąją Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įteiktos Kultūros ministerijos Profesionaliojo scenos meno premijos ir atminimo ženklai – „Auksiniai scenos kryžiai“, „Boriso Dauguviečio auskaras“ ir Padėkos premija.Teatro lankytojų portretas 2024-aisiais: kas, kada ir kaip domisi teatru?
Minint Tarptautinę teatro dieną, tradiciškai pristatomas teatro lankytojo portretas, atskleidžiantis, kaip keičiasi žiūrovų įpročiai ir kokie spektakliai sulaukia didžiausio populiarumo. 2024 metais, remiantis „Bilietai.lt“ ir „Teatrai.lt“ duomenimis, šias platformas, ieškodami informacijos apie teatro renginius ir įsigydami bilietus į spektaklius, aplankė daugiau nei 1,1 mln. žmonių. Tai rodo, kad teatras Lietuvoje išlieka itin paklausia kultūros sritimi.PLG tęsia strateginę plėtrą ir įsitvirtina kaip lyderė Centrinėje Europoje
Tarptautinė bilietų platinimo įmonių grupė PLG, valdanti „Bilietai.lt“ ir veikianti septyniose Europos šalyse, toliau plečiasi Centrinėje Europoje. Kartu su Čekijos partneriu „GoOut“ ji įsigijo „Ticketstream“ – antrą pagal dydį bilietų platinimo įmonę Čekijos rinkoje. PLG grupei priklauso tokie prekių ženklai kaip „Bilietai.lt“, „Bilešu Serviss“, „Piletilevi“, „Bilete.ro“, „Entertix.ro“, „Myticket.ro“, „GoOut.net“, „Kicket“ ir „Biletomat“. Šiuo metu PLG yra didžiausia bilietų platinimo bendrovė Vidurio Europoje.Šokio spektaklį apie Žemaitę įvertinusi proproproanūkė: „Šiandien ji vėl aktualiai persitransformuoja“
„Vienas iš tų retesnių atvejų, kai scenoje galima išvysti ne Žemaitės kūrybos, o jos asmeninio gyvenimo interpretaciją“, – sako Žemaitės proproproanūkė Vaida Račiūnaitė-Čepkienė. Įpusėjus šokio spektaklio „Žemaitė N.18(0)“ turui po Lietuvą, ji džiaugiasi, kaip įtaigiai ir šiandieniniam žmogui aktualia kalba gali atgimti garsios rašytojos istorija. Naujas ansamblio „Lietuva“ projektas jau spėjo sulaukti teigiamo žiūrovų įvertinimo, o drąsiu žvilgsniu ir meniniais sprendimais nustebino tiek ištikimiausius Žemaitės gerbėjus, tiek tuos, kurie ją buvo įpratę matyti visai kitokią.Baletas vaikams ''Karlas ir gėlės''
"Karlas ir gėlės", tai Baltijos baleto teatro (BBT) spektaklis mažiesiems žiūrovams . Balete skamba nepakartojama Patrick Doyle muzika, iš "Hario Poterio" filmų garso takelių. Pagrindinis herojus Karlas, atlieka magiškus burtų triukus, stebindamas visus žiūrovus ne tik efektinga baleto technika, bet ir smagiais pokštais. Pasaka iliustruojama vaizdo instaliacijomis, kurios padeda vaikams aiškiai suprasti baleto libretą.Nesuvaržytos aistros: naujas šokio spektaklis prikels garsiosios Žemaitės fenomeną Naujas šokio spektaklis – apie visas po Žemaitės skara kunkuliavusias aistras
Meilei ir kūrybai amžiaus cenzo nėra: ansamblis „Lietuva“ pristato premjerą – šokio spektaklį „Žemaitė N.18(0)“ apie moterį, akivaizdžiai pralenkusią laiką. Nauja programa bus pristatoma vasario 21 d. Vilniaus Šokio teatre, vėliau turas tęsis kituose Lietuvos miestuose. Pasak kūrėjų, rašytojos Žemaitės fenomenas su visais intriguojančiais jos gyvenimo faktais verti atskiro dėmesio, todėl specialiai Žemaitės metams skirtas projektas į garsiąją lietuvių klasikę kvies pažvelgti visai kitaip.Judesio ir dramos spektaklis ''Mėlyni pelenai''
Judesio ir dramos spektaklio „Mėlyni pelenai“ siužetas grįstas Holokaustą patyrusios olandų laikrodininkės, rašytojos Corrie ten Bom autobiografija.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.VMT SPEKTAKLIO „ORFĖJAS“ AKTORIUS ROBERTAS PETRAITIS: „MAN TAI BUVO VIENAS GERIAUSIŲ KŪRYBINIŲ PROCESŲ“
Aktorių Robertą Petraitį pastaruoju metu daug kas išvydo Lietuvos kino ekranuose pasirodžiusiame filme „Pietinia kronikas“ (rež. Ignas Miškinis), įkūnijusį personažą Mindę. Aktorius teatro žiūrovams atpažįstamas iš įsimintinų vaidmenų spektakliuose „Kartoteka“ (rež. Gintaras Varnas), „Atidaryk duris“ (rež. Justinas Vinciūnas), „Nepalaidoti mirusieji“ (rež. Justinas Vinciūnas), „Orfėjas“ (rež. Žilvinas Vingelis).
Kaip sekasi kurti vaidmenis, vystyti skirtingų personažų linijas, dirbti kino ir teatro aikštelėse su aktoriumi Robertu Petraičiu kalbėjosi Vilniaus mažojo teatro komunikacijos koordinatorė Kornelija Anelauskaitė.
Papasakok apie dviem „Auksiniams scenos kryžiams“ nominuoto spektaklio „Orfėjas“ kūrimo procesą. Kaip dabar prisimeni spektaklio kūrybinį virsmą?
Tai visiškai išieškotas procesas. Turėjome nemažai pokalbių, diskusijų su kūrybine komanda, taip pat klausėmės profesoriaus Gintauto Mažeikio paskaitą. Kai sužinojome spektaklio pamatus, stojome ir bandėme kurti scenoje. Kadangi mano vaidinamose scenose realybės nėra, jose veikia mirties ir sapnų pasaulis, galima sakyti, kad man scenoje buvo galima viskas. Čia veikia ir menami daiktai, ir personažų iš transformacijos iš seno į jauną, ir atvirkščiai. Spektaklyje svarbus vaidmuo tenka techninei pusei, todėl prireikė nemažai laiko ,,susidraugauti“ su visais garso efektais ir tiksliais taškais scenoje, prie to labai daug prisidėjo spektaklio choreografas Mantas Stabačinskas. Pačioje repeticijų pradžioje atrodė, kad strigsime dirbdami ties ,,mirties“ scena, bet po truputėlį viskas švarėjo, aiškėjo ir padedant Mantui atsirado vos ne atskiras spektaklis spektaklyje.
Tai Tavo pirmas darbas su režisieriumi Žilvinu Vingeliu. Kaip sekėsi darbuotis, kuo šio režisieriaus darbo specifika skyrėsi nuo kitų? Gal išmokai naują prasmingą pamoką?
Žilvinas labai stropus, visada į repeticijas ateidavo pasiruošęs ir gana aiškiai įsivaizdavo būsimo spektaklio vaizdą. Būdavo momentų, kai stengdavausi jį suprasti per jausmus ir per daug neklausinėti. Visada yra smagu matyti užsidegusį žmogų, todėl kuriant spektaklį jautėsi, kad Žilvinui šis darbas labai svarbus, beje, jį brandino jau nuo studijų laikų. Galiu pasakyti, kad man tai buvo vienas geriausių kūrybinių procesų. Labai dažnai po premjerų ateina ne tik nuovargis, bet ir nepasitenkinimas, apmąstymai, ką galėjau padaryti geriau. Po ,,Orfėjo“ premjeros buvo priešingai, atrodė, kad padarėme viską būtent taip, kaip reikėjo. Esu idealistas, labai dažnai rezultato noriu iš karto, bet šįkart nespaudžiau savęs ir leidau atsiverti kūrybai, o ne tobulumo paieškoms.
Spektaklyje vaidini Azraelį, Mirties pagalbininką. Pasidalink plačiau apie savo kuriamą personažą. Kaip sekėsi jį kurti, ką naujo šiame vaidmenyje atradai?
Azraelis yra mirties angelas ir jos pagalbininkas. Mirties karalystėje jis gyvena nuo neatmenamų laikų. Azraelis – pavydus, stropus ir bandantis įtikti tarnas, kuris tiek metų praleidęs šalia Mirties tapo gana ciniškas. Šį personažą sekėsi kurti, nes jis veikia per fiziką, kūno plastiką, o su šokiu ir judesiu esu gana neblogai susibičiuliavęs. Supratau, kad net ir per vieną sceną personažas gali atsiskleisti įvairiausiomis spalvomis ir tam nėra būtina labai ilga distancija. Aišku, padeda ir tai, kad personažas nėra itin psichologizuotas, o tai leidžia toms spalvoms skleistis ir be pateisinamos priežasties.
Ar turi žodį, o gal frazę, kurią pasakai eidamas į sceną? Kaip save nuteiki, paruoši scenai?
Turiu, bet viešai to sakyti negaliu. Anksčiau, kai turėjau mažiau spektaklių, labai dažnai perdegdavau dar prieš išeidamas į sceną, dabar stengiuosi elementariai nusiraminti ir ,,įsižeminti“. Šiaip, svarbu nepamiršti įkvėpti oro.
Visai neseniai Tavo veidas stambiu planu buvo matomas režisieriaus Igno Miškinio filme „Pietinia Kronikas“. Papasakok, kaip jauteisi po premjeros, ar praeiviai gatvėje atpažįsta Mindę?
Su šiuo filmu jaučiuosi panašiai kaip su Žilvino Vingelio kurtu spektakliu ,,Orfėjas“. Jaučiuosi, kad padariau viską taip, kaip reikėjo. Tai buvo mano pirmas didelio masto vaidmuo kine, aikštelėje jaučiausi laisvas ir labai laimingas. Aš, net jei ir nesifilmuodavau, dažnai būdavau aikštelėje, nes man tiesiog be galo patiko stebėti kino kūrimo procesą. Per filmavimus būdavo sunku užmigti naktimis, pamainos laukdavau lyg Kalėdų senelio. Džiaugiuosi, kad filmą pavyko peržiūrėti stebėtojo akimis ir pajusti bendrą nuotaiką, išgyventi kartu su personažais. O gatvėje, jei kažkas ir atpažįsta, džiaugiuosi, kad tie žmonės mato ne Mindę, bet aktorių, kuris jį vaidino. Filmo „Pietinia Kronikas“ kūrybinis procesas buvo ilgas, kaip ir ilgai laukta premjera, bet pamažu jau jaučiasi ir šitos kelionės pabaiga. Tegul Mindė gyvena kino teatre, o aš tuo tarpu judėsiu į priekį.
Kas Tau artimiau – kino aikštelė ar teatro scena? Kodėl?
Visą laiką sau ir kitiems sakiau, kad jei turėčiau galimybę rinktis, vaidinčiau tik kine. Kinas susideda iš trumpų distancijų, o teatre turi iš karto sudominti žiūrovą, priversti pamėgti ir tikėti tavo kuriamu personažu, negali scenos pakartoti dar kartą. Kameroje matomas kiekvienas akies mirktelėjimas, kiekvienas lūpų kampučio judesys ir ta precizika mane žavi. Tavo mintis yra iš karto konvertuojama į kadrą. Dabar, pradėjus dirbti teatre, supratau, kad gal ir teatras visai nieko. Čia labai tiktų posakis, kad apetitas atsirado bevalgant. Kuo daugiau vaidinu, tuo labiau suprantu, kiek dar turiu klausimų ir noro tobulėti, kiek dar daug galiu išmokti ir pabandyti. Džiaugiuosi, kad vis laisviau jaučiuosi teatro scenoje.
Scenoje gebi žaisti, esi guvus, energingas, plastiškas aktorius, ieškantis ir mokantis ryškiai sukurti savo personažus. Kas padeda tokiam būti? Kaip įprastai kuri vaidmenis?
Spektaklis negali būti „praeinamas“ arba ,,atidirbtas“. Tikriausiai tai ir padeda – noras ir atsakomybės jausmas. Spektaklis yra šventė, įvykis tiek žiūrovui, tiek aktoriui. Kiekvienas spektaklis reikalauja skirtingo priėjimo prie vaidmens. Neturiu vienos formulės personažui sukurti, kartais vaidmuo gali gimti sugalvojus, kaip jį vystyti, kartais – analizuojant ar žiūrint filmą. Svarbiausia užčiuopti vaidmens pradžią ar pagrindą, o tada galima pradėti jį „lipdyti“.
Trumpai apie spektaklį „Orfėjas“
Kūrinio veiksmas rutuliojasi Orfėjo ir Euridikės namuose Trakijoje, aiškiai įgaunančios XX a. 3-iojo dešimtmečio Paryžiaus bruožų. Žiūrovas perkeliamas į estetišką ir kartu mistika dvelkiančią art deco stiliaus erdvę. Orfėjas – sąmonės srautu kuriantis poetas siurrealistas, siekiantis parašyti genialų eilėraštį masinio populiarumo poezijos konkursui. Jo kūrybos metodas – namuose apsigyvenusio arklio tardymas su viltimi, kad pavyks perkurti pačią poeziją. Tuo tarpu pamiršta ir atstumta Euridikė paguodą randa stikliaus Ertebizo draugijoje. Deja, greitai paaiškėja, kad nei Ertebizas, nei arklys nėra tokie, kokiais dedasi. Pjesės siužetas apjungia klasikinio teatro, siurrealizmo, dadaizmo ir vizualiųjų menų tradicijas. Tikrovė susimaišo su sapnu, skleidžiasi pagrindinės gyvenimo ir mirties, kūrybinių ambicijų ir asmeninės laimės priešpriešos temos.
Spektaklis nominuotas dviem „Auksiniams scenos kryžiams“: videomenininkas Rimas Sakalauskas nominuotas už spektaklio videografiją (technologijų dizaino kategorijoje), kompozitorius Andrius Šiurys – už muziką spektakliui (muzikos kategorijoje).
Spektaklio kūrybinė komanda: režisierius – Žilvinas Vingelis, pjesės autorius – Jean’as Cocteau, scenografijos autorė ir kostiumų dailininkė – Dovilė Gecaitė, kompozitorius – Andrius Šiurys, videomenininkas – Rimas Sakalauskas, šviesų dailininkas – Simas Sirutavičius, choreografas – Mantas Stabačinskas, režisieriaus padėjėjas – Andrius Merkevičius. Vaidina: Orfėjas – Tomas Rinkūnas, Euridikė – Agnė Šataitė, Ertebizas – Kasparas Varanavičius, Arklys – Greta Bendžė, Mirtis – Valda Bičkutė, Azraelis, 1-asis Mirties pagalbininkas / Laiškininko balsas – Robertas Petraitis, Rafaelis, 2-asis Mirties pagalbininkas – Lukas Dirsė, Policijos komisaras – Arvydas Dapšys, Teismo sekretorius – Tomas Stirna.
Spektaklį „Orfėjas“ žiūrovai gali išvysti Nacionaliniame Kauno dramos teatre kovo 26 d. 18.30 val. Bilietus įsigyti galima bilietai.lt ir teatro kasoje.
Kaip sekasi kurti vaidmenis, vystyti skirtingų personažų linijas, dirbti kino ir teatro aikštelėse su aktoriumi Robertu Petraičiu kalbėjosi Vilniaus mažojo teatro komunikacijos koordinatorė Kornelija Anelauskaitė.
Papasakok apie dviem „Auksiniams scenos kryžiams“ nominuoto spektaklio „Orfėjas“ kūrimo procesą. Kaip dabar prisimeni spektaklio kūrybinį virsmą?
Tai visiškai išieškotas procesas. Turėjome nemažai pokalbių, diskusijų su kūrybine komanda, taip pat klausėmės profesoriaus Gintauto Mažeikio paskaitą. Kai sužinojome spektaklio pamatus, stojome ir bandėme kurti scenoje. Kadangi mano vaidinamose scenose realybės nėra, jose veikia mirties ir sapnų pasaulis, galima sakyti, kad man scenoje buvo galima viskas. Čia veikia ir menami daiktai, ir personažų iš transformacijos iš seno į jauną, ir atvirkščiai. Spektaklyje svarbus vaidmuo tenka techninei pusei, todėl prireikė nemažai laiko ,,susidraugauti“ su visais garso efektais ir tiksliais taškais scenoje, prie to labai daug prisidėjo spektaklio choreografas Mantas Stabačinskas. Pačioje repeticijų pradžioje atrodė, kad strigsime dirbdami ties ,,mirties“ scena, bet po truputėlį viskas švarėjo, aiškėjo ir padedant Mantui atsirado vos ne atskiras spektaklis spektaklyje.
Tai Tavo pirmas darbas su režisieriumi Žilvinu Vingeliu. Kaip sekėsi darbuotis, kuo šio režisieriaus darbo specifika skyrėsi nuo kitų? Gal išmokai naują prasmingą pamoką?
Žilvinas labai stropus, visada į repeticijas ateidavo pasiruošęs ir gana aiškiai įsivaizdavo būsimo spektaklio vaizdą. Būdavo momentų, kai stengdavausi jį suprasti per jausmus ir per daug neklausinėti. Visada yra smagu matyti užsidegusį žmogų, todėl kuriant spektaklį jautėsi, kad Žilvinui šis darbas labai svarbus, beje, jį brandino jau nuo studijų laikų. Galiu pasakyti, kad man tai buvo vienas geriausių kūrybinių procesų. Labai dažnai po premjerų ateina ne tik nuovargis, bet ir nepasitenkinimas, apmąstymai, ką galėjau padaryti geriau. Po ,,Orfėjo“ premjeros buvo priešingai, atrodė, kad padarėme viską būtent taip, kaip reikėjo. Esu idealistas, labai dažnai rezultato noriu iš karto, bet šįkart nespaudžiau savęs ir leidau atsiverti kūrybai, o ne tobulumo paieškoms.
Spektaklyje vaidini Azraelį, Mirties pagalbininką. Pasidalink plačiau apie savo kuriamą personažą. Kaip sekėsi jį kurti, ką naujo šiame vaidmenyje atradai?
Azraelis yra mirties angelas ir jos pagalbininkas. Mirties karalystėje jis gyvena nuo neatmenamų laikų. Azraelis – pavydus, stropus ir bandantis įtikti tarnas, kuris tiek metų praleidęs šalia Mirties tapo gana ciniškas. Šį personažą sekėsi kurti, nes jis veikia per fiziką, kūno plastiką, o su šokiu ir judesiu esu gana neblogai susibičiuliavęs. Supratau, kad net ir per vieną sceną personažas gali atsiskleisti įvairiausiomis spalvomis ir tam nėra būtina labai ilga distancija. Aišku, padeda ir tai, kad personažas nėra itin psichologizuotas, o tai leidžia toms spalvoms skleistis ir be pateisinamos priežasties.
Ar turi žodį, o gal frazę, kurią pasakai eidamas į sceną? Kaip save nuteiki, paruoši scenai?
Turiu, bet viešai to sakyti negaliu. Anksčiau, kai turėjau mažiau spektaklių, labai dažnai perdegdavau dar prieš išeidamas į sceną, dabar stengiuosi elementariai nusiraminti ir ,,įsižeminti“. Šiaip, svarbu nepamiršti įkvėpti oro.
Visai neseniai Tavo veidas stambiu planu buvo matomas režisieriaus Igno Miškinio filme „Pietinia Kronikas“. Papasakok, kaip jauteisi po premjeros, ar praeiviai gatvėje atpažįsta Mindę?
Su šiuo filmu jaučiuosi panašiai kaip su Žilvino Vingelio kurtu spektakliu ,,Orfėjas“. Jaučiuosi, kad padariau viską taip, kaip reikėjo. Tai buvo mano pirmas didelio masto vaidmuo kine, aikštelėje jaučiausi laisvas ir labai laimingas. Aš, net jei ir nesifilmuodavau, dažnai būdavau aikštelėje, nes man tiesiog be galo patiko stebėti kino kūrimo procesą. Per filmavimus būdavo sunku užmigti naktimis, pamainos laukdavau lyg Kalėdų senelio. Džiaugiuosi, kad filmą pavyko peržiūrėti stebėtojo akimis ir pajusti bendrą nuotaiką, išgyventi kartu su personažais. O gatvėje, jei kažkas ir atpažįsta, džiaugiuosi, kad tie žmonės mato ne Mindę, bet aktorių, kuris jį vaidino. Filmo „Pietinia Kronikas“ kūrybinis procesas buvo ilgas, kaip ir ilgai laukta premjera, bet pamažu jau jaučiasi ir šitos kelionės pabaiga. Tegul Mindė gyvena kino teatre, o aš tuo tarpu judėsiu į priekį.
Kas Tau artimiau – kino aikštelė ar teatro scena? Kodėl?
Visą laiką sau ir kitiems sakiau, kad jei turėčiau galimybę rinktis, vaidinčiau tik kine. Kinas susideda iš trumpų distancijų, o teatre turi iš karto sudominti žiūrovą, priversti pamėgti ir tikėti tavo kuriamu personažu, negali scenos pakartoti dar kartą. Kameroje matomas kiekvienas akies mirktelėjimas, kiekvienas lūpų kampučio judesys ir ta precizika mane žavi. Tavo mintis yra iš karto konvertuojama į kadrą. Dabar, pradėjus dirbti teatre, supratau, kad gal ir teatras visai nieko. Čia labai tiktų posakis, kad apetitas atsirado bevalgant. Kuo daugiau vaidinu, tuo labiau suprantu, kiek dar turiu klausimų ir noro tobulėti, kiek dar daug galiu išmokti ir pabandyti. Džiaugiuosi, kad vis laisviau jaučiuosi teatro scenoje.
Scenoje gebi žaisti, esi guvus, energingas, plastiškas aktorius, ieškantis ir mokantis ryškiai sukurti savo personažus. Kas padeda tokiam būti? Kaip įprastai kuri vaidmenis?
Spektaklis negali būti „praeinamas“ arba ,,atidirbtas“. Tikriausiai tai ir padeda – noras ir atsakomybės jausmas. Spektaklis yra šventė, įvykis tiek žiūrovui, tiek aktoriui. Kiekvienas spektaklis reikalauja skirtingo priėjimo prie vaidmens. Neturiu vienos formulės personažui sukurti, kartais vaidmuo gali gimti sugalvojus, kaip jį vystyti, kartais – analizuojant ar žiūrint filmą. Svarbiausia užčiuopti vaidmens pradžią ar pagrindą, o tada galima pradėti jį „lipdyti“.
Trumpai apie spektaklį „Orfėjas“
Kūrinio veiksmas rutuliojasi Orfėjo ir Euridikės namuose Trakijoje, aiškiai įgaunančios XX a. 3-iojo dešimtmečio Paryžiaus bruožų. Žiūrovas perkeliamas į estetišką ir kartu mistika dvelkiančią art deco stiliaus erdvę. Orfėjas – sąmonės srautu kuriantis poetas siurrealistas, siekiantis parašyti genialų eilėraštį masinio populiarumo poezijos konkursui. Jo kūrybos metodas – namuose apsigyvenusio arklio tardymas su viltimi, kad pavyks perkurti pačią poeziją. Tuo tarpu pamiršta ir atstumta Euridikė paguodą randa stikliaus Ertebizo draugijoje. Deja, greitai paaiškėja, kad nei Ertebizas, nei arklys nėra tokie, kokiais dedasi. Pjesės siužetas apjungia klasikinio teatro, siurrealizmo, dadaizmo ir vizualiųjų menų tradicijas. Tikrovė susimaišo su sapnu, skleidžiasi pagrindinės gyvenimo ir mirties, kūrybinių ambicijų ir asmeninės laimės priešpriešos temos.
Spektaklis nominuotas dviem „Auksiniams scenos kryžiams“: videomenininkas Rimas Sakalauskas nominuotas už spektaklio videografiją (technologijų dizaino kategorijoje), kompozitorius Andrius Šiurys – už muziką spektakliui (muzikos kategorijoje).
Spektaklio kūrybinė komanda: režisierius – Žilvinas Vingelis, pjesės autorius – Jean’as Cocteau, scenografijos autorė ir kostiumų dailininkė – Dovilė Gecaitė, kompozitorius – Andrius Šiurys, videomenininkas – Rimas Sakalauskas, šviesų dailininkas – Simas Sirutavičius, choreografas – Mantas Stabačinskas, režisieriaus padėjėjas – Andrius Merkevičius. Vaidina: Orfėjas – Tomas Rinkūnas, Euridikė – Agnė Šataitė, Ertebizas – Kasparas Varanavičius, Arklys – Greta Bendžė, Mirtis – Valda Bičkutė, Azraelis, 1-asis Mirties pagalbininkas / Laiškininko balsas – Robertas Petraitis, Rafaelis, 2-asis Mirties pagalbininkas – Lukas Dirsė, Policijos komisaras – Arvydas Dapšys, Teismo sekretorius – Tomas Stirna.
Spektaklį „Orfėjas“ žiūrovai gali išvysti Nacionaliniame Kauno dramos teatre kovo 26 d. 18.30 val. Bilietus įsigyti galima bilietai.lt ir teatro kasoje.
Paieška nedavė rezultatų