LNDT | SKAITYMAI: DRAMOS KLASIKA. Jeano Anouilh'o ANTIGONĖ

Balandžio mėnesį ciklo „Skaitymai: dramos klasika“ organizatoriai – LNDT aktoriai Vytautas Rumšas ir Dalia Michelevičiūtė – nutarė žiūrovams pristatyti garsiausią XX a. prancūzų dramaturgo Jeano Anouilh‘o kūrinį „Antigonė“, parašytą pagal antikinę Sofoklio tragediją.

„Antigonė“ yra paskutinė garsiosios graikų trilogijos dalis. Oidipo (gr. Οἰδίπους, Oidipūs) trilogija pasakoja apie tragiško likimo graikų didvyrį, išgelbėjusį Tėbus, bet nesąmoningai nužudžiusį savo tėvą ir vedusį motiną.

Antigonė – Oidipo ir Jokastės dukra, lydėjusi savo tėvą į tremtį Kolone, kai jis sužinojo tragišką tiesą ir išsilupo akis. Vėliau ji grįžo į Tėbus, tačiau tragiškas likimas persekiojo heroję. Dėl valdžios susiginčijusių jos brolių Eteoklio ir Polineiko dvikova baigėsi abiejų brolių mirtimi, o Tėbų valdžią perėmė jų dėdė Kreontas. Eteoklį ir kitus Tėbų gynėjus jis įsakė palaidoti, o šalį išdavusio Polineiko kūną liepė palikti sudraskyti šunims ir paukščiams plėšrūnams. Tokio paniekinimo Antigonė nepriėmė – narsi herojė rizikuodama savo gyvybe ryžosi palaidoti Polineiką. Už tai Antigonė sulaukė bausmės, bet nesigailėjo, nes liko ištikima savo įsitikinimams ir nenusižengė žmogiškumui.

Kaip ir Sofoklio „Antigonė“, Anouilh‘o „Antigonė“ nagrinėja valstybės įstatymų ir moralinės sąmonės disonansą bei tragišką pasiaukojimo heroizmą. Šiame kūrinyje Anouilh modernizuoja struktūrą ir toną, kad pabrėžtų, jog pasakojimas išlieka svarbus ir XX amžiuje. Anouilh‘o „Antigonė“ Paryžiuje pirmą kartą buvo parodyta 1944 m. vasario 6 d., nacių okupacijos metais, tuomet Prancūzijos pasipriešinimo ir nacių okupacijos paralelės buvo labai aiškios.

Nors iš pradžių Antigonė savo nusižengimą pateisina pareiga, kurią jaučia broliui, galiausiai tai tampa kova dėl galimybės laikytis savo moralės kodekso be kompromisų.

Idėjos autoriai: Vytautas Rumšas, Dalia Michelevičiūtė

Pjesę skaito: Vaidilė Juozaitytė, Vytautas Rumšas, Dalia Michelevičiūtė, Adrija Čepaitė, Rimantas Bagdzevičius ir Šarūnas Rapolas Meliešius.