Pagal Edith Eger knygą „Pasirinkimas“
(Alma littera, Vilnius / 2020. Iš anglų kalbos vertė Rita Kaminskaitė)
„Prisiminimai dažnai yra tik fragmentai, trumpos akimirkos ar prisilietimai, iš kurių ir susideda gyvenimo koliažas. <…> Atmintis – neliečiama žemė. Bet joje apstu vaiduoklių.“ (Edith Eger, „Pasirinkimas“)
Antrojo pasaulinio karo metais Edita Eger kartu su mama, tėvu, savo seserimi ir kitomis žydų šeimomis pateko į Aušvico koncentracijos stovyklą. Ji, baleto šokėja ir gimnastė, šoko mirties angelu vadinamam Josefui Mengelei. Tikėjimas, kad viskas, kas vyksta, yra laikina, kad netrukus ji išvys savo mylimąjį ir tėvus, padėjo Editai atrasti stiprybės ir ištverti ne tik nesuvokiamą siaubą, žiaurumą, pažeminimą, nužmoginimą, alinantį darbą, badą, ligas, Mirties kelią, bet ir gyvenimą po to: „Kai mus išvadavo, buvau tokia silpna, kad net negalėjau kalbėti, neįstengdama pajudėti, gulėjau lavonų krūvoje. Tapome laisvi, bet nežinojome, ką su savo laisve daryti.“ Abu Editos tėvai mirė dujų kameroje. Jos vaikinas buvo nužudytas likus dienai iki išvadavimo.
Reikėjo ne vienerių metų, kol Edita išmoko atleisti – ne tik kitiems, bet ir sau.
Savo unikalia patirtimi ji kviečia visus kenčiančius stoti į akistatą su traumomis ir pasirinkti laisvę iš jų ištrūkti: „Jūs negalite pakeisti to, kas nutiko, negalite pakeisti to, ką padarėte ar kas buvo padaryta jums. Bet galite pasirinkti gyventi dabar.“
Editos Eger knygos „Pasirinkimas“ įkvėptame spektaklyje per judesį, šokį, prisiminimų nuotrupas, lėles siekiama papasakoti istoriją moters, savo akimis mačiusios nesuvokiamą žmonijos žiaurumą, ilgus metus slėpusios savyje prisiminimus ir ilgainiui supratusios, kad tikroji laisvė, tikrasis išsivadavimas iš kalėjimo įvyks tada, kai ji išdrįs sugrįžti ten, iš kur daugelis nebegrįžo...
Tai – mūsų visų istorija. Žmonių, patyrusių sunkių išgyvenimų, žmonių, negalinčių paleisti praeities vaiduoklių, žmonių, kenčiančių nuo savo pačių minčių kalėjimų, istorija.
„Ši medžiaga mane pasirinko... Kai perskaičiau „Pasirinkimą“, pagalvojau, kad tai tokia sukrečianti, įkvepianti, transformuojanti knyga... bet ar įmanoma ją perkelti į lėlių teatro sceną? Vis stūmiau nuo savęs, ieškojau kažko kito, tačiau ši knyga vis nepaleido... ir aš ją įsileidau.
Aš tęsiu savo dualumo kelionę. Ieškau gyvo ir negyvo transformacijos. Judesys, figūra ir žmogus... Scenoje skraido žmogaus atplaišos, kiautai, buvusio gyvenimo prisiminimai, kurie yra tik „fragmentai, trumpos akimirkos ar prisilietimai, iš kurių ir susideda gyvenimo koliažas“. Mes nuolat gyvename tarp jų. Jie apgaubia, trukdo, o kartais stumia pirmyn. Galvoju, kad svarbu susitikti su savo vaiduokliais, pasižiūrėti jiems į akis ir paleisti. Rinktis gyvenimą, šviesą“, – dalijasi spektaklio režisierė Gintarė Radvilavičiūtė
Režisierė, lėlių dailininkė – Gintarė RADVILAVIČIŪTĖ
Dramaturgė – Virginija RIMKAITĖ
Choreografė – Sigita MIKALAUSKAITĖ
Kompozitorė – Rita MAČILIŪNAITĖ
Scenografė, kostiumų dailininkė – Julija SKURATOVA
Šviesų dailininkas – Vilius VILUTIS
Lėlių gamyba: Virginija PAJARSKIENĖ, Gintarė VAIVADAITĖ, Marius VAITKUS, Justinas ŠUKAITIS
Vaidina:
Sigita MIKALAUSKAITĖ
Deivis SARAPINAS
Lijana MUŠTAŠVILI
Indrė VĖLYVYTĖ
Eliza BONDARENKO
Sigita MIKALAUSKAITĖ
Deivis SARAPINAS
Lijana MUŠTAŠVILI
Indrė VĖLYVYTĖ
Eliza BONDARENKO
Renginiai
Paieška nedavė rezultatų