Tai viskas, ką galime padaryti

Ģertrūdes ielas teātris

„Tai viskas, ką galime padaryti“ // „That’s all we can do”

Režisierius Andrejs Jarovojs

„Tai viskas, ką galime padaryti“ – tai tarsi laikas ir erdvė, kuriuose dalyviai gali atkurti ribas tarp jų pačių ir kolektyvo per pasikartojantį ritualą. Šokėjai juda erdvėje kol jų judesiai vis tampa vientisi ir vėl išsiskiria, o linijinis spektaklio laikas tampa neaprėpiama banga, padedančia atsiskleisti šokėjų individualumui.

Remiantis techno ir elektroninės muzikos klubų kultūros tradicijomis „Tai viskas, ką galime padaryti“ atkreipia dėmesį į solidarumą ir įtraukų žmogiškumą – tai, ko taip pasigendame kasdieniuose tarpusavio santykiuose. Kai pasaulį apjungiantys ryšiai nutrūksta, geriausia, ką galiu padaryti, tai šokti ir šokti su kitais.

Techno muzika pradėjo populiarėti devintojo dešimtmečio pabaigoje tarsi atsakas į sudėtingas socialines, politines ir ekonomines sąlygas ir jau netrukus atspindėjo savotišką judėjimą, skatinantį solidarumą, bendrystę, tapatumo jausmą.

Trukmė – 45 min.

„That’s all we can do” is a spacetime in which the participants re-create the boundaries between themselves and the collective through a repetitive ritual. Dancers move through the space, merging into and out of coherent movement, while the linear time of the performance becomes an infinite tide, in the variations of whose rhythms the dancers lose and regain their individuality.

Drawing on the traditions of techno and electronic club culture, „That’s all we can do” calls attention to solidarity and inclusive humanity – something we miss so much in our everyday relationships with each other. When the ties that bind the world together are broken, the best I can do is dance and dance with others.

Techno emerged in the late 1980s as a response to the difficult social, political and economic conditions and soon became kind of a movement which fostered a sense of solidarity, belonging and common identity among the participants.