JŪRA MIŠKE

Rugsėjo 22 d., sekmadienį, 15 val.
UŽUTRAKIO DVARO SODYBOS RŪMUOSE

JŪRA MIŠKE
Improvizaciniai „susitikimai“ M. K. Čiurlionio muzikos erdvėse

LIUDAS MOCKŪNAS, saksofonas
PETRAS GENIUŠAS, fortepijonas

Programa
Atlikėjų kompozicijos saksofonui ir fortepijonui.

Bendri klasikinės ir džiazo muzikos atlikėjų pasirodymai kaskart juntami lyg savotiška avantiūra ir naujo komunikacijos būdo atradimas – unikalus, originalus, vienetinis kūrybinis aktas. Pasak muzikologų, L. Mockūno ir P. Geniušo kūrybos neįmanoma įsprausti į vieno konkretaus stiliaus rėmus: tai nėra džiazas, nėra klasika, nėra improvizacijos klasikos temomis, nei eilinis sintezės projektas, tai nėra niekas, ką būtume jau girdėję, tai – dviejų asmenybių pokalbis per muzikinius ženklus.

Šių menininkų projektas „Jūra miške“ gimė 2011-aisiais minint 100-ąsias žymiausio lietuvių kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875–1911) mirties metines. Tačiau ir dabar Užutrakio rūmuose ši programa suskambės ne atsitiktinai: rugsėjo 22-oji – M. K. Čiurlionio gimtadienis, tad atlikėjai „Jūrą miške“ dedikuoja  jo atminimui.

Čiurlionio kūryba įvairiems muzikams yra tapusi įkvėpimo šaltiniu ir akstinu nerti į individualių patirčių bei subjektyvių stilistinių interpretacijų „jūrą“. Tačiau iš daugybės bandymų naudoti Čiurlionio muziką naujiems kūriniams, tarpžanrinėms ir tarpdisciplininėms interpretacijoms, Geniušo ir Mockūno duetas muzikologų buvo išskirtas kaip neeilinio muzikinio jautrumo ir originalios interpretacinės vizijos rezultatas, perkeliantis Čiurlionio ir kitų lietuvių kompozitorių muziką į naują meninį lygmenį, įtaigų naujais ir netikėtais jų kūrybos citatų kontekstais.

Liudas Mockūnas – moderniojo džiazo ir laisvosios avangardinės muzikos atstovas, vienas Lietuvos džiazo federacijos atkūrėjų ir pasaulyje puikiai vertinamos lietuviškos įrašų kompanijos „NoBusiness Records“ steigėjų. Atlikėjas studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bei Kopenhagos ritminės muzikos konservatorijoje. L. Mockūnas yra žinomas ne tik kaip himprovizacinės bei avangardinio džiazo, bet ir šiuolaikinės akademinės muzikos atlikėjas. Jo repertuare – Broniaus Kutavičiaus, Anatolijaus Šenderovo, Arvydo Malcio, Viačeslavo Ganelino, Dietricho Eichmanno, Vykinto Baltako, Giedriaus Puskunigio kūriniai. Atlikėjo meistriškumas įvertintas Lietuvos, Latvijos, Danijos  ir Prancūzijos džiazo konkursų premijomis, festivalių „Vilnius Jazz“, „Birštonas Jazz“, dienraščio „Lietuvos Rytas“ prizais bei Lietuvos muzikų sąjungos „Auksiniu Disku“ už nuopelnus Lietuvos džiazui.  2011 m. jis pelnė Auksinį scenos kryžių Kompozitoriaus nominacijoje už muziką spektakliui „Prakeiktieji“, pagal E. O'Neillo pjesę „Gedulas tinka elektrai“ (rež. A. Areima, OKT Teatras).

L. Mockūnas yra trio „Nuclear“ lyderis, vienas iš tarptautinių džiazo kolektyvų „Pasborg-Mockunas Toxikum“, elektroakustinio trio „Red Planet“, „Megaphone“, lietuvių kvarteto „Saga“ lyderių, ansamblių  „Copenhagen Art“, „Gaida“, „Pasborg's Odessa 5“, „Konvoj Art“‚ „Free Moby Dick“, Vladimiro Tarasovo trio narys. Jis dalyvavo Pierre'o Dorge ir jo „New Jungle Orchestra“programose, groja duetuose su Marcu Ducret, Petru Geniušu, Barry Guy, Williamu Hooker‘iu ir Ryoji Hojito. Muzikas bendradarbiauja su Jacobu Anderskovu, Nilsu Davidsenu, Vladimiru Čekasinu, Arkadijum Gotesmanu, Matsu Eilertsenu, Evanu Parkeriu, Marku Solborgu, Dietrichu Eichmannu, Jaaku Sooääru ir daugybe kitų iškilių džiazo kūrėjų. Jis grojo su Andrew‘o Hillo „Jazz Par“ oktetu, Mikko Innaneno „Innkvisitio“, Hugo Carvalhaiso „Nebulosa“, Barry Guy, Matsu Gustaffssonu, „Ibrahim Electric“, trio „VD“. Kaip solistas atlikėjas koncertavo su Čekijos Hradec Kralovės, Lietuvos valstybiniu ir nacionaliniu simfoniniais bei Šv. Kristoforo ir Klaipėdos kameriniais orkestrais, styginių kvartetu „Chordos“, su įvairiais kolektyvais pasirodė daugelyje Europos, JAV, Japonijos, Izraelio, Kinijos koncertų salių, grojo reikšmingiausiuose džiazo festivaliuose.

Petras Geniušas, tarptautinį pripažinimą pelnęs Lietuvos atlikėjas, gimė muzikų šeimoje Vilniuje. Studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabartinėje LMTA) prof. Jurgio Karnavičiaus klasėje. Vėliau mokslus tęsė pas garsią profesorę Verą Gornostajevą Maskvos P. Čaikovskio vardo konservatorijoje.

P. Geniušas už koncertinę ir kūrybinę veiklą apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija (1992), Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) premija (2004), Kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“ (2011),  Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi (2015). Jis įvertintas aukščiausiais apdovanojimais prestižiniuose pianistų konkursuose: II premija Pilaro Bayona’os pianistų konkurse Saragosoje (1989); I premija Y.C.A.A. Tarptautiniame pianistų konkurse Oberline bei III premija A.M.S.A. Pasauliniame pianistų konkurse Sinsinatyje (1991); I premija Palm Byčo Tarptautiniame kviestinių pianistų konkurse (1992).

Atlikėjo muzikavimas išsiskiria interesų įvairiapusiškumu ir nuolatinėmis, dažnai rizikingomis naujų išraiškos formų, nekasdieniškų muzikinių ir dvasinių potyrių paieškomis. Šalia aukščiausio lygio muzikinio skonio bei atlikėjiškos technikos muzikos kritikai, kaip vieną vertingiausių šio pianisto bruožų, įvardina jo ypatingą jautrumą garsui. Tačiau vien klasikinio pianisto patirtis ir veikla P. Geniušui yra per siaura: neretai jį galima išgirsti akompanuojantį dramos spektakliams, baletui ar net kabaretui, dalyvaujantį džiazo ar įvairius muzikos stilius jungiančiuose projektuose. Nepaprastai platus atlikėjo muzikinis akiratis – nuo anglų virdžinalistų ir įvairių pasaulio tautų folkloro iki avangardinės muzikos, džiazo bei elektronikos – grįžtamuoju ryšiu praturtina ir jo klasikinio muzikavimo paletę.

Pianistas, meistriškai įvaldęs platų klasikinių, romantinių ir šiuolaikinių kūrinių repertuarą, rengia rečitalius, koncertuoja su įvairiais kameriniais ansambliais, groja solo su simfoniniais orkestrais. Jo scenos partneriais yra buvę M. Rostropovičius, J. Menuhinas, A. Kniazevas, D. Geringas, R. Katilius, V. Noreika, V. Čekasinas. Be gausybės pasirodymų Lietuvoje P. Geniušo koncertiniai turai apima daugiau nei dvi dešimtis pasaulio šalių. Pianistas grojo garsiausiose koncertų salėse: Niujorko „Avery Fisher“ bei Linkolno centro „Alice Tully“, Tokijo „Geijitsu Geikijo“, Vienos „Musikverein“ salėse, Sankt Peterburgo filharmonijos Didžiojoje salėje. Jo diskografijoje – puikiai kritikų ir publikos įvertinti įrašai, išleisti įvairių Vokietijos, Japonijos bei Lietuvos leidėjų.